Renginiai

Pradžia  |  Lankytojams  >  Renginiai  >  Celės senoji pilis ir kunigaikščių rūmai Slovėnijoje

Celės senoji pilis ir kunigaikščių rūmai Slovėnijoje

Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa

2012 m. birželio 5 d. 17.00–18.30 val.
Valdovų rūmų Renesansinė audiencijų menė

Celės rezidencinių pilių istorinė raida ir sąsajos su Lietuva atsižvelgiant į dinastinius ryšius.

Dalyvaus Celės krašto muziejaus istorikai Rolanda Fugger Germadnik bei Damir Žerič.

Vakarą ves dr. Jolanta Karpavičienė

Istorinės rezidencijos Celėje (Celje) – Senoji pilis (Stari grad) ir Kunigaikščių rūmai (Knežji dvor) yra susijusios istoriškai ir svarbios Slovėnijos bei Europos kultūrai. Abi rezidencijos pirmą kartą buvo paminėtos 1323 m., abi tapo jų savininkų – Celės grafų – politinės galios simboliu. Tiek pilis, tiek rūmai buvo labai apgriauti XVIII a. viduryje. Šiuo metu abi istorinės rezidencijos toliau renovuojamos. Senoji pilis ir Kunigaikščių rūmai yra įspūdingiausi rezidencinės architektūros pavyzdžiai Slovėnijoje. 

Senoji pilis, pastatyta ant stataus 400 m. aukščio skardžio, XIV a. tapo pagrindine Celės grafų rezidencija. XIV–XVI a. pilis plėtėsi, po daugelio perstatymų tapo didžiausia ir svarbiausia Viduramžių pilimi dabartinėje Slovėnijos teritorijoje, užimančia 7000 kv. m. plotą. Centrinėje gotikinės pilies dalyje dar matomi romaninės architektūros pėdsakai, o įtvirtinimai jau pastatyti renesanso stiliumi. Architektūrinio komplekso centre išsiskiria 35 m aukščio Fridricho bokštas (Friderikov Stolp). 

Kunigaikščių rūmai pastatyti pačiame mieste XIV–XV a., juose buvo Celės grafų rezidencija. 1456 m., mirus paskutiniajam Celės grafų atstovui, rūmai atiteko Habsburgams. Pastatas, kuris matomas šiandien, patyrė daug radikalių pokyčių, daugiausia jų – valdant imperatorei Marijai Terezei XVIII a. Tuo metu rūmai buvo paversti kareivinėmis. XX a. pabaigoje pradėta šios istorinės rezidencijos rekonstrukcija, imta svarstyti apie ateityje atsidarysiančių rūmų paskirtį. Šiuo metu Kunigaikščių rūmuose veikiančiame Celės krašto muziejuje įrengta romėnų laikų gyvenvietės Celeia liekanas pristatanti ekspozicija „Celeia – miestas po šiandieniniu miestu“. 

Celės grafų dinastijos ir jų rezidencijų istorijoje būta paralelių ir tiesioginių sąsajų su Lietuva. Įdomu tai, kad Celės Senoji pilis ir Kunigaikščių rūmai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1323 m. Ši data svarbi ir Lietuvai – tais metais Gedimino laiške Vokietijos miestams pirmą kartą užrašytas Vilniaus vardas, o šio valdovo sutartyje su Livonija paminėta ir Vilniaus pilis. Su Lietuva Celės grafai buvo susiję per giminės moteriškąją liniją. 1402 m. Ona Celietė (1381–1416), vienintelė Celės grafo Vilhelmo ir Lenkijos karalaitės Onos dukra, ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio (supremus dux) Jogailos. Ona tapo antrąja šio valdovo žmona, 1403 m. buvo karūnuota Lenkijos karaliene. Formaliai ji buvo ir Lietuvos aukščiausia kunigaikštienė.Tuo norėta sustiprinti Jogailos pozicijas Lenkijoje, nes Ona Celietė buvo anksčiau Lenkiją valdžiusios Piastų dinastijos paskutinio karaliaus Kazimiero Didžiojo vaikaitė. 

Pranešimai su vaizdine medžiaga bus skaitomi anglų kalba ir sinchroniškai verčiami į lietuvių kalbą.

Renginys nemokamas, tačiau maloniai prašome registruotis iš anksto tel. (8 5)  262 0067, el. p. renginiai@valdovurumai.lt arba užpildžius registracijos formą.