Vytautas Didysis – iškili asmenybė, kurios įtaka ilgą laiką buvo juntama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime, ji svarbi ir šiais laikais. Vytautas Didysis gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 metus. Įvairiai vertinami Vytauto Didžiojo kovos dėl valdžios metodai, sutartys su Vokiečių ordinu ir kiti jo veiklos aspektai. Tačiau jau 1386 m. jis priima krikštą ir gauna Aleksandro vardą, o nuo 1392 m. Vytautas Didysis tampa Lenkijos karaliaus Jogailos vietininku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir ima save tituluoti didžiuoju kunigaikščiu. 1410 m. Vytauto Didžiojo ir Jogailos vadovaujamos kariuomenės pasiekė reikšmingą pergalę Žalgirio mūšyje. Šiose kautynėse buvo palaužta Vokiečių ordino galybė. 1429 m. Lucke buvo sušauktas Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavimas, kuriame iškelta mintis Vytautą vainikuoti Lietuvos karaliumi. Karūnavimas neįvyko, tačiau Vytauto įtaką ir statusą pripažino to meto Europos valdovai. Vytautas Didysis įsteigė didelę didžiojo kunigaikščio raštinę, 1409 m. fundavo pirmą žinomą parapinę mokyklą Trakuose, jo valdymo metais buvo sparčiai perimamos Europos kultūros vertybės.
Deja, kol kas žinoma gana nedaug Vytauto Didžiojo atvaizdų. Ko gero, seniausias atvaizdas, siejamas su Vytautu, yra šio valdovo majestotiniame antspaude, kuris naudotas 1407–1430 metais. Dauguma kitų žinomų Vytauto portretų yra sukurti jau po jo mirties.
Vienas seniausių, vaizduojančių garbiuosius imperijos kunigaikščius Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laidotuvėse, yra 1443 m. parengtoje rankraštinėje Eberharto Vindekės (Eberhart Windecke) knygoje „Geschichte Kaiser Sigismunds“. Rankraštis saugomas Austrijos nacionalinėje bibliotekoje.
Soste sėdintis Vytautas Didysis vaizduojamas „Paryžiaus Arsenalo bibliotekos herbyne“. Šis 1555 m. rankraštis saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje.
XVII–XIX a. sukuriama daugiau grafikos kūrinių, vaizduojančių Vytautą Didįjį, o nuo XVIII a. nutapyta nemažai šio valdovo portretų, nors manoma, kad jau XVI a. I p. buvo tapybinis Vytauto atvaizdas.
Dešimt nedidelių akvarelių (apie 12,5 x 17,5 cm), kuriose vaizduojamos XIII a. pradžioje–XVI a. pradžioje gyvenusių Europos valdovų poros, Valdovų rūmų muziejus įsigijo, kai jos pasirodė viename Didžiosios Britanijos aukcione netoli Londono. Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos narių, jos nuolatinių ir kitų konsultantų bei ekspertų sprendimu buvo nutarta ieškoti galimybių šį ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos paveldo kontekste unikalų valdovų atvaizdų rinkinį įsigyti muziejaus ekspozicijoms. Be komisijos narių ir nuolatinių ekspertų bei konsultantų (Ėrikos Striškienės, Irutės Kaminskaitės, Daliaus Avižinio, dr. h. c. Romualdo Budrio, habil. dr. Rūtos Janonienės, Dalios Valujevičienės, dr. Almos Braziūnienės, Rimvydo Derkinčio, Viliaus Kavaliausko, prof. dr. Ievos Kuizinienės, Daivos Mitrulevičiūtės, dr. dr. h. c. Edmundo Rimšos, prof. dr. Jūratės Senvaitienės), paklausta ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano istoriko prof. dr. Rimvydo Petrausko, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotojos, senosios dailės tyrinėtojos dr. Jolitos Liškevičienės, Lietuvos dailės muziejaus senosios dailės rinkinio saugotojos Dalios Tarandaitės nuomonės. Absoliučios daugumos ekspertų išvada buvo ta, kad muziejus privalo ieškoti būdų, kaip įsigyti šias unikalias europinio meno vertybes, kurių dalis (Vytauto ir Onos atvaizdai) turi absoliučiai išskirtinę lituanistinę reikšmę ir prasmę.
Valdovų rūmų muziejuje esanti nedidelė akvarelė labai vertinga ir dėl to, kad joje greta Vytauto pavaizduota jo pirmoji žmona Ona. Eišiškių kunigaikščio Sudimanto duktė Ona ištekėjo už Vytauto apie 1370 metus. Ji aktyviai domėjosi politiniu gyvenimu, buvo žinoma to meto Europos visuomenėje. Minima, kad 1400 m. ji, lydima Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio ir 400 raitininkų palydos, lankėsi Brandenburge, Aldenburge ir Marienverderyje. Visur, kur sustodavo, būdavo rengiamas iškilmingas priėmimas, teikiamos brangios dovanos.
Akvarelė, kurioje pavaizduoti visafigūriai Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Onos atvaizdai, greičiausiai yra kilusi iš rankraštinės knygos, kurioje buvo daugelio Europos valdovų atvaizdų.
Valdovų rūmų muziejaus rinkinyje yra dar devynios artimos akvarelės, kuriose vaizduojami: Bavarijos kunigaikštis Liudvikas IX (Ludwig IX, 1417–1479) ir Amalija Saksonietė (Amalia von Saxony, 1436–1501), Austrijos kunigaikštis Leopoldas III (Leopold III, 1351–1386) ir Austrijos kunigaikštienė Viridis Viskonti (Viridis Visconti, 1352–1414), Saksonijos ir Vitenbergo kunigaikštis Rudolfas I (Rudolf I, apie 1284–1356) ir Juta iš Brandenburgo (Jutta von Brandenburg, apie 1279–1328), Beatričė Regina iš Skalos (Beatrice Regina della Scala, 1331–1384) ir Milano valdytojas Bernabas Viskontis (Bernabo Visconti, 1323–1385), Brandenburgo ir Štendalio markgrafas Otonas IV (Otto IV, apie 1238–1308) ir Juta iš Henebergo (Jutta von Henneberg, m. 1315), Milano valdytojas Bernabas Viskontis (Bernabo Visconti, 1323–1385) ir Beatričė Regina iš Skalos (Beatrice Regina della Scala, 1331–1384), Prancūzijos karalius Pilypas VI (Philip VI, 1293–1350) ir Bona Liuksemburgietė (Bonne von Luxemburg, 1315–1349), Austrijos kunigaikštis Albrechtas II (Albrecht II, 1298–1358) ir Joana iš Pfirto (Johanna von Pfirt, 1300–1351), Sofija iš Pomeranijos-Volgasto (Sophie von Pomerania-Wolgast, m. 1406) ir Henrikas iš Braunšveigo-Liuneburgo (Henry von Brunswick-Luneburg, m. 1416).
Apie tai, kad vaizdų būta ir daugiau, liudija ir puslapių numeriai, išlikę prie kelių akvarelių. Didžiausias numeris yra 29, taigi turėjo būti mažiausiai apie 30 atvaizdų
Akvarelės nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. liepos 15 d. pristatomos parodoje „Vytautas Didysis su Ona ir kiti Europos valdovai XVI a. pradžios akvarelėse“ Valdovų rūmų Gotikinėje sargybinėje.
Paroda „Vytautas Didysis su Ona ir kiti Europos valdovai XVI a. pradžios akvarelėse" atidaryta gegužės 17 d. Ji veiks iki liepos 15 d.
Parodos rengėjas – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Parodos kuratorius
Dalius Avižinis, el. p. d.avizinis@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 212 1139
