Režisierė Giedrė Kriaučionytė
Dirigentas Juozas Mantas Jauniškis
Scenografė, kostiumų dailininkė Berta Bocullo
Solistai:
Galatėja – Ilona Pliavgo (sopranas)
Acis – Andrius Bartkus (tenoras)
Damonas – Viktoras Gerasimovas (kontratenoras)
Polyphemas – Romanas Kudriašovas (baritonas)
Dalyvauja Valstybinio choro „Vilnius“ kamerinė grupė
Acio ir Galatėjos istorija yra plačiai paplitusi amžinos bei tobulos meilės istorija. Įdomus faktas, kad abu veikėjai yra vieninteliai herojai graikų mituose patys patyrę metamorfozę – meilė juos pavertė nemirtingaisiais arba kitaip – amžinomis būtybėmis.
Galatėjos istorija prasideda nuo dievo Pygmaliono. Galatėja – tobulos moters skulptūra, kurią nulipdė dievas Pygmalionas, kurią vėliau stipriai įsimylėjo. Meilės deivė Afroditė pamačiusi šią meilę Galatėjai suteikė gyvybę ir pavertė ją jūrų nimfa.
Acio metamorfozė prasideda nuo didžios bei abipusės meilės Galatėjai. Tačiau ciklopas Polifemas irgi myli Galatėją, todėl Acį nužudo užridendamas ant jo akmenį. Šį kartą pati Galatėja paverčia Acį amžinąja vandens srovele, trykštančia iš žemės gelmių. Taip Acis ir Galatėja lieka kartu amžinai.
Valdovų rūmuose atgimstanti meilės istorija – tarsi skulptūrų paroda, kurios pagrindinis akcentas yra „skulptoriaus“ Pygmaliono kūrinys „Galatėja“, įkūnijanti amžiną grožį. Ši „paroda“ šlovina išskirtinį skulptoriaus talentą – pamatyti nematomą. Skulptoriaus rankose akmuo gali virsti judesiu, lengvumu ar meilės objektu. Parodoje stebime, kaip stebėtojas stebi meną ir kažkieno rankomis tampa meno objektu, kurį stebime.
Aš stebiu stebintį, laikiną įsimylėjėlį.
Ir laikinai įsimyliu, jį mylintį.
Spektaklį rengia VšĮ „Baroko operos teatras“, www.barokoteatras.lt
Spektaklį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Spektaklio partneriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Grimo akademija
Informaciniai rėmėjai: LRT, 15min