Mykolas Kazimieras Oginskis istorijoje žinomas ne kaip Vilniaus vaivada ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas, ne kaip Karo komisijos pirmininkas ar Abiejų Tautų Respublikos ministras, bet kaip muzikas virtuozas ir grandiozinio projekto – upių tinklo, sujungusio Juodosios ir Baltijos jūras, – sumanytojas. Tai buvo tik viena iš šio ambicingo politiko, sumanaus ekonomikos plėtotojo bei iniciatyvaus kariuomenės reformatoriaus, kuris amžininkų buvo vadinamas Etmonu klarnetu, veiklos sričių. Kaip tikras Apšvietos epochos žmogus, M. K. Oginskis domėjosi filosofija, literatūra, muzika, puikiai piešė, rašė eiles, grojo keliais muzikos instrumentais, kūrė operas, polonezus ir dainas bei svajojo apie tobulą visuomenę.
Kas formavo būsimojo etmono pažiūras ir kokiais vingiais klostėsi jo likimas? Kas lėmė, kad iš gausybės reformų projektų buvo įgyvendinta tik hidrotechnikos naujovė – Ščiaros ir Jaseldos upių kanalas? Koks literatūrinis bei muzikinis M. K. Oginskio paveldas liko šių dienų žmonėms?
Atsakymus į šiuos klausimus sužinosite dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaitoje „Tarp plunksnos, stryko ir etmono buožės: Mykolo Kazimiero Oginskio valstybinės veiklos horizontai“
Registruotis galite paspaudę šią nuorodą.
