Jaunųjų istorikų naujausiais tyrimais paremtą paskaitų ciklą ŠVIEŽIA ISTORIJA tęsia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė.
Reprodukcija, nėštumo ir gimdymo procesai yra natūralios ir visais laikais aktualios patirtys, kurias vienaip ar kitaip išgyvena kiekvienas žmogus. Esminis šių procesų tikslas visada toks pat – noras susilaukti palikuonių. Vis dėlto laikui bėgant šie procesai suvokti ir aiškinti skirtingai, priklausomai nuo vienos ar kitos visuomenės medicinos ir mokslinių žinių apie žmogaus kūną, fiziologiją, tam tikrai visuomenei būdingos vertybių skalės ir visuotinai priimtų normų. Šioje paskaitoje bus siekiama atskleisti, kaip Vakarų Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė suprato, vertino ir aiškino vaisingumą, nėštumą ir gimdymą. Taip pat atsakyti į klausimus, kaip jie ruošiesi naujos gyvybės atėjimui. Kokiomis medicinos žiniomis disponavo ir kokia medicinos pagalba turėjo galimybę pasinaudoti LDK moteris gimdymo metui prisiartinus? Kokios buvo XVI–XVIII a. LDK visuomenės vertybės, socialinės normos, susijusios su seksualumu ir vaisingumu? Kaip buvo apmąstomi ir išgyvenami nėštumas ir gimdymas? Koks buvo visuomenės požiūris į kūdikystę ir motinystę? Paskaitos metu bus siekiama atsakyti į visus šiuos klausimus ir atidžiau panagrinėti gimdymo ir nėštumo slėpinius, šį kartą žvelgiant į juos pro istoriko objektyvą.
Renginys nemokamas.
Lauksime Jūsų!
Renginio partnerė – Lietuvos mokslo taryba
