Publikuota 20250811
Aktualu iki 2025-08-17
XIV a. pab. – XV a. pr.
Kėnio mediena
Rėmelio skersmuo – 8,8 cm, veidrodėlio skersmuo – 5 cm, centre esančios skylutės dydis – 0,4 x 0,7 cm, šalia krašto esančios skylutės skersmuo – 0,3 cm, rėmelio storis – 0,9 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Md 54.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 73/191 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medžio rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-23-21 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Tarp šešiolikos Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų aplinkoje archeologų aptiktų veidrodėlių rėmelių yra tik trys visiškai išlikę egzemplioriai. Du iš jų labai išsiskiria iš visos kolekcijos ir apie juos galima sužinoti kitose Savaitės eksponato skiltyse: veidrodis ir dvipusis veidrodžio rėmelis.
Trečiasis, sveikiausiai išlikęs, veidrodėlio rėmelis yra etaloninis XIV a. pabaigos – XV a. pradžios tokių dirbinių pavyzdys. Tai 8,8 cm skersmens rėmelis, išdrožtas (?) iš kėnio medienos, kaip ir visi – apskritas. Jis nedekoruotas, tik turi 1,8 cm pločio lygią juostą, įrėminančią atspindinčią plokštelę, kurios skersmuo galėjo būti 5 cm.
Rėmelio centrinėje dalyje yra suformuota 0,3 cm skersmens skylutė. Kam rėmeliuose buvo reikalingos skylutės, iki šiol tiksliai nenustatyta – spėjama, kad tai galėjo būti gamybos proceso pėdsakas, vieta rankenėlei, tvirtinimo elementui, galbūt – oro pralaidai.
Dar viena maža skylutė išgręžta rėmelio pakraštėlyje. Tikėtina, pakraštyje esančios skylutės buvo skirtos gaminiui ant virvelės, odinės juostelės ar grandinėlės kabinti. Kiti veidrodėliai, kurie neturėjo skylutės pakabinti, greičiausiai buvo nešiojami odiniuose dėkluose. Odiniai dėklai buvo siuvami įvairiems daiktams: žirklėms, šaukštams, peiliams, šukoms. Gali būti, kad ateityje tvarkant odinių dirbinių kolekciją bus rastas ir nors vienas veidrodžio dėklas.
Europos šalių medžiaga rodo, kad būta nemažai puošybinių veidrodžių rėmelių variantų. Pagrindinis ir dažniausias nešiojamų veidrodėlių puošybos akcentas buvo gamybos metu suformuojamas rėmelio profilis. Jo variacijų yra gana įvairių: nuo beveik visai plokščių iki išraiškingų profilių. Žinomi ir tokie pavyzdžiai, kai rėmeliai buvo auksuojami, sidabruojami, puošiami aplikacijomis, inkrustacijomis, ornamentuotomis skardelėmis. Keli radiniai iš Liubeko, Freiburgo, Hertogenboso, Didžiojo Naugardo atskleidžia, kad veidrodžiai buvo ir dažomi.
Galima spėti, kad ne tik šis, bet ir kiti niekuo neišsiskiriantys mediniai veidrodžių rėmeliai galėjo buvo polichromuoti, tačiau ilgus metus išgulėję žemėje dangos neišsaugojo dėl aplinkos bei irimo veiksnių.
Medžiagą parengė Irena Kaminskaitė, dr. Rūtilė Pukienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Wood Use in Medieval Novgorod, ed. by M. Brisbane, J. G. Hather, Great Britain, 2007.
Крюгер И., Рыбина Е. А. Средневековые стеклянные зеркала, Москва, 2013.
Kaminskaitė I. „XIII–XVII a. mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 195–239.Крюгер И., Рыбина Е. А. Средневековые стеклянные зеркала, Москва, 2013.
