Vertikali lango aprėminimo detalė

1. Lango aprėminimo detalė iš konglomerato. Vytauto Abramausko nuotrauka
Aktualu iki 2025-07-20
XVI a. vid.
Konglomeratas
Ilgis 110 cm, aukštis 20 cm, plotis 25 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. tyrimai, Vilnius, 1996, radinio inv. Nr. 1.
 
XVI a. statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, langų ir durų apvadams buvo naudotos iš vietinio akmens – konglomerato – gamintos apdailos detalės. XVIII–XIX a. sandūroje, griaunant rūmus, didžioji dalis rūmų plytų ir architektūrinių detalių pasklido po Vilnių. Detalių antrinis panaudojimas dažniausiai buvo gana primityvus – jos kaip akmenys verstos į pamatus. Tokių detalių dabar randama Senamiestyje. Viena iš didžiausių radimviečių buvo aptikta 2015 m. Pranciškonų gatvėje 4 a, kur pamatuose rasta daugiau nei 50 smiltainio detalių. Sudaužytų ir pavienių apdailos detalių liko ir griaunamų rūmų vietoje bei šalia jų.
Viena iš sveikų konglomerato detalių buvo surasta 1995 m. rūmų vakarinio korpuso didžiausiame rūsyje, ties vakarinės sienos šiauriniu langu, griuvenų sluoksnyje virš rūsio akmenų grindinio. Aptikta sveika konglomerato detalė yra 111 cm ilgio, 26,1 cm pločio ir 20,6 cm aukščio. Priekinė detalės plokštuma profiliuota, su vienu pusveleniu ir įlankiu. Profiliuota plokštuma yra lygiai gludinta, glaistyta balkšvu kalkių skiediniu, dažyta šviesiai rusva spalva. Detalės plotis leidžia spėti ją buvus pirmojo ar antrojo aukšto langų apvadu. Detalės šoninėje plokštumoje yra penki lizdai lango grotoms įstatyti. Lizdų dydis – tarp 2,9 × 2,7 cm ir 5,0 × 4,2 cm, gylis – tarp 7,0 × 8,4 cm. Atstumai tarp grotų virbų ašių 15–22 cm.
Užpakalinėje dalyje yra 2,4 × 2,5 cm dydžio ir 4 cm gylio išima. Į ją buvo įleista metalinė sankaba, sutvirtinanti akmeninį apvadą ir medinę lango staktą iš patalpos vidaus.
 
Medžiagą parengė Rasa Abramauskienė ir Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Brėžinys Rasos Abramauskienės
 
Naudota literatūra
Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 4, ats. red. V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 64–66.
Kitkauskas N. „Vilniaus Žemutinės pilies rezidencinių rūmų fasadų architektūrinės detalės“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 27, Vilnius, 2005, p. 285–314.
Kitkauskas N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2009, p. 223–240.
Kitkauskas N., Striška G. „Langai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbanavičius, 2010, Vilnius, p. 114–119, il. 169.
Kitkauskas N. Vilniaus pilys. Istorija, statyba, architektūra, Vilnius, 2012, p. 142–146.
Vėževičienė V., Brazaitis D., Dargytė N. „Pranciškonų gatvė 4a“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais, Vilnius, 2016, p. 376–384.

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kabutis-amuletas

Kabutis-amuletas

20260209

Atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje aptiktas unikalus radinys, datuojamas XIV a. pabaiga – XV a. pradžia. Tai nedidelis sidabrinis paauksuotas kaklo kabutis. Šis dirbinys yra su aiškiai išreikštu faliniu motyvu, vaizduoja vyro – o galbūt gyvūno – figūrą su pakeltomis galūnėmis.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo aptikta tokio pobūdžio kabučių su faliniais motyvais. Nors pasitaiko kitų dirbinių su panašiais simboliais, tai vienintelis rastas artefaktas, kurio paskirtis siejama su asmeniniu nešiojimu. Kokia išties buvo šio kabučio funkcija, ar jis buvo nešiojamas matomoje vietoje, ar po drabužiais, kas buvo jo savininkas – vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau galima kelti kelias prielaidas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2025-07-14 08:49 Atnaujinta: 2025-07-07 13:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika