Publikuota 20250707
Aktualu iki 2025-07-13
XVI a. vid.
Geležis
Ilgis 88 cm, plotis 85 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V.Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1994 m. tyrimai, Vilnius, 1995, radinio inv. Nr. 1287.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 292/4461 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
XVI a. – XVII a. pradžioje statant svarbiausią Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją Vilniuje, dėmesys buvo skiriamas ne tik meninėms formoms, pastato funkcionalumui, inžinerinėms naujovėms, bet ir saugumui. Rastose langų aprėmino detalėse – apvaduose iš natūralaus akmens, konglomerato ir smiltainio – aptikti iškirsti lizdai, į kuriuos turėjo būti įstatomos metalinės grotos. Ir langų apvadai, ir grotos buvo įtaisomi dar statant pastatą.
Apie tai, kad kaltinės grotos, kitaip crati, buvo gaminamos statomiems statiniams, sužinome iš išlikusių sąskaitų, kuriose užfiksuotas atsiskaitymas su šaltkalviais. Naujųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) rūmų statybos darbų 1545–1548 m. sąskaitose minimi net keli grotas gaminę šaltkalviai: Paulius, Stanislovas Kudziela, Mikalojus. Iš rašytinių šaltinių galima spręsti, kad ne tik rūsio ir pirmojo aukšto, bet net ir antrojo aukšto langai buvo su grotomis.
Atliekant archeologinius tyrimus, pavienių metalinių grotų strypų yra aptikta daugiau nei dešimt, bet beveik sveikos grotos surastos tik vienos. 1994 m. vakarinio korpuso L rūsio rytinės sienos pietiniame lange rastos metalinės grotos. Greičiausiai tai rūsio švieslangio grotos, paliktos ardant rūmus 1899–1901 metais. Geležinės grotos sudarytos iš keturių horizontalių ir keturių vertikalių strypų. Horizontalūs strypai yra 88 cm ilgio, keturkampio skerspjūvio (18 × 18 cm dydžio). Juose kas 15 cm padarytos rombo formos skylės, į jas įmauti vertikalūs strypai. Vertikalūs strypai yra 85 cm ilgio, rombo formos skerspjūvio (2,4 × 2,4 cm dydžio), vienas jų galas smailėjantis.
2002–2009 m. atkuriant istorinį rūmų vaizdą, grotos buvo įstatytos tik į keletą atkurtų rūsio ir pirmojo aukšto langų. Antrojo aukšto langai, kaip įprasta XXI a. pradžiai, geležinių langų grotų neturi.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografai: Kazimieras Vainoras, Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 4, ats. red. V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 78, il. 42.
Vitkauskienė B. R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai istoriniuose šaltiniuose“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 95–106, 220–224.
Kitkauskas N., Striška G. „Langai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbanavičius, 2010, Vilnius, p. 114–119, il. 169.
