Aktualu iki 2025-06-15
Prancūzija, XVI a. pab.
Riešutmedis, geležis, profiliavimas, drožyba, 200 x 130 x 57 cm
Inv. Nr. VR-242
 
Kredensą 2007 m. rugsėjo 21 d. iš antikvariato „Botticelli Antichità“ (Florencija, Italija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. baldas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
 
Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
 
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). Kredensą sudaro platesnė apatinė ir siauresnė viršutinė dalys. Masyvios apatinės dalies apačioje yra dvejos geometrinėmis formomis dekoruotos durelės su metalinėmis rankenėlėmis viduryje. Virš durelių įmontuoti du pailgi stalčiai, kuriuos skiria drožinėta augalų lapų detalė, o šonuose kampus puošia taip pat drožinėti augalų lapų formos ornamentai. Baldo viršutinėje dalyje įtaisytos dvejos kvadratinės durelės su metalinėmis rankenėlėmis viduryje. Virš jų yra platus karnizas bei drožinėtos trijų angelų galvos, o apačioje – pailgi stalčiai su metalinėmis rankenėlėmis. Abipus stalčių, kuriuos skiria augalų lapų detalė, išdrožinėtos angeliukų galvos su sparnais. Kredenso šonai dekoruoti profiliuotais geometriniais motyvais.
 
Valdovų rūmų muziejaus rinkinyje yra dar vienas XVI a. antra puse datuojamas prancūziškas dviejų dalių kredensas, puoštas dorybių alegorijomis: https://www.valdovurumai.lt/lt/savaites-eksponatai/i/440/kredensas/
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
 
Dailės žodynas, atsak. red. J. Mulevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 222.
Link-Lenczowska S. Meble francuskie w zbiorach Zamku Królewskiego na Wawelu, Kraków, 2016, s. 18–20.
Link-Lenczowska S. „Meble „drugiego renesansu“ francuskiego w zbiorach wawelskich. Wzory graficzne plaskorzeżbionych „panneaux““, in: Studia Waweliana, t. 8, Kraków, 1999, s. 53–80.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Lango grotos

20250707

XVI a. – XVII a. pradžioje statant svarbiausią Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją Vilniuje, dėmesys buvo skiriamas ne tik meninėms formoms, pastato funkcionalumui, inžinerinėms naujovėms, bet ir saugumui. Rastose langų aprėmino detalėse – apvaduose iš natūralaus akmens, konglomerato ir smiltainio – aptikti iškirsti lizdai, į kuriuos turėjo būti įstatomos metalinės grotos. Ir langų apvadai, ir grotos buvo įtaisomi dar statant pastatą.

 

Plačiau

Publikuota: 2025-06-09 07:14 Atnaujinta: 2025-06-03 12:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika