
Publikuota 20250512
Aktualu iki 2025-05-18
XIII a. pab. – XIV a. pr.
Ąžuolo mediena
Blaževičius P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK Valdovų rūmų G rūsio archeologinių tyrimų 2019–2020 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 2999.
Restauravo Bernadeta Rudytė, rest. prot. Nr. 310/20319 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-21-17 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Medinių pastatų ar jų fragmentų iš praėjusių šimtmečių retai galima aptikti buvusiose kaimavietėse. Mažai įgilintos apatinių konstrukcinių dalių liekanos žymiai geriau išlieka senamiesčiuose, kur gana greitai formuojasi kultūriniai sluoksniai, ypač drėgnose, šlapiose vietose, kai dėl natūralios drėgmės užkonservuojamos organinės medžiagos.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje XIII–XIV a. sluoksniuose aptiktos statinių liekanos rodo, kad to meto statybininkams buvo žinomi trys medinių namų statymo būdai:
· rentinis – pastatai statomi suneriant rąstus kampuose;
· stulpinis – pastatai statomi sienojų galus suleidžiant į stulpus kampuose;
· karkasinis – pastatai sudaryti iš žemutinio ir viršutinio vainiko ant stulpų kampuose, sienoms naudojant vertikalius rąstelius.
Didžioji dauguma pastatų buvo rentiniai. Jie dažniausiai statyti tiesiai ant žemės, be specialios pamatų konstrukcijos, arba pamatams naudotos atskiros medinės detalės ar akmenys statinio kampuose. Tyrinėjant Valdovų rūmų rūsiuose esančius XIII a. pabaiga – XIV a. pradžia datuojamus kultūrinius sluoksnius, rasta architektūrinė detalė – kaladė su iškirtimu, kuri buvo naudojama kaip pamatas po pastato apatinio vainiko rąstu. Įdomu tai, kad ši kaladė yra ąžuolinė, nors vyraujanti statybinė medžiaga Valdovų rūmų teritorijos Viduramžių statiniuose yra pušies mediena.
Namai be pamatų būdavo šalti ir drėgni, todėl statytojai aplink sienas priversdavo žemės, kartais permaišytos su gyvulių mėšlu. Kadangi pirmieji miestai kūrėsi upių apsaugotose drėgnose ir žemose vietose, pastatai kartais būdavo pakeliami kampuose dedant kalades ar kitokias atramas, kartais sukalant polius. Perstatant namus toje pačioje vietoje, naudotos senų namų liekanos.
Medžiagą parengė Bernadeta Rudytė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas (architektūrinė detalė in situ)
Naudota literatūra
Tautavičius A. „Vilniaus Žemutinės pilies mediniai pastatai XIII–XIV amžiais“, in: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 4, vyr. red. J. Žiugžda, Vilnius, 1964.
Kuncevičius A. Lietuvos viduramžių archeologija, Vilnius, 2005, p. 121–122.
Pukienė R., Ožalas E. „Medieval oak chronology from the Vilnius Lower Castle“, in: Dendrochronologia, vol. 24, 2007, p. 137–143.