Svarelis Vengrijos dukatams sverti

 

2008 m., atliekant archeologinius tyrimus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės vakarų korpuso prieigose, buvo rastas svarelis, skirtas Vengrijos dukatams sverti. Šis svarelis – tai 1,6 × 1,6 × 0,2 cm dydžio, 3,26 g svorio keturkampė vario lydinio plokštelė tiesiomis kraštinėmis. Jo averse vaizduojamas karūnuotas valdovas su ilgu apsiaustu, dešinėje rankoje laikantis ilgą kryžių (skeptrą?), o kairėje – valdžios rutulį su kryžiumi. Abipus valdovo figūros yra raidės H D, reiškiančios Hungaricus Ducatus (vengriškas dukatas). Vaizdulys apvestas taškelių apvadu. Svarelio reversas be vaizdulio.

Manoma, kad averse matomas atvaizdas būdingas Vengrijos karaliaus Vladislovo I Šventojo (vengr. Szent László I, 1077–1095) vaizdavimo būdui, kuris ant vengriškų monetų žinomas nuo Vengrijos karaliaus Liudviko I Didžiojo (vengr. Lajos I Nagy, 1342–1382) laikų. Tačiau Vladislovas I Šventasis pagal viduramžišką tradiciją buvo vaizduojamas rankoje laikantis alebardą, o ne ilgą kryžių, kaip yra pristatomo svarelio vaizdulyje. Toks vaizdavimas siejamas su renesansine tradicija, paplitusia XVI a. į Vengrijos sostą atėjus Habsburgų giminės valdovams.

Auksiniai dukatai buvo didelės vertės monetos, Europoje kaldintos nuo XIII a. ir cirkuliavusios bemaž 800 metų. XVI a. pagrindinis dukatų eksportuotojas buvo Vengrija. Čia dešimtimis tūkstančių kaldinti dukatai vyravo visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Vidutinis auksinio dukato svoris buvo 3,5 g, o jo vertė ilgainiui kito. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1506–1544) laikais jis prilygo 45 lenkiškiems, arba 36 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grašiams, Žygimanto Augusto valdymo (1544–1572) laikais – 54 lenkiškiems, arba 43,5 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grašio, Stepono Batoro valdymo (1576–1586) laikais, suvienodinus lenkiško ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grašio vertę, – 56 grašiams, o XVII a. pradžioje vienas dukatas prilygo 60 grašių.

Dukatai dėl savo didelės vertės daugiausia buvo skirti užsienio prekybai, o vietos prekybiniuose sandoriuose mažai naudoti. XVI a. Lietuvoje auksiniai Vengrijos dukatai buvo itin reti, jų kiek padaugėjo XVII amžiuje. Šie pinigai buvo sutelkti valdovų, Bažnyčios ir pirklių rankose.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje 2001 m. rastas vienas auksinis Vengrijos karaliaus Ferdinando I dukatas, kaldintas 1564 m.

Daugiausia auksinių Vengrijos dukatų, kaldintų XV a. antroje pusėje – XVII a. pirmoje pusėje, buvo 1926 m. surastame Nasvytalių lobyje (Šilalės r.). XV a. antroje pusėje kaldintas auksinis Vengrijos dukatas aptiktas Vilniuje, Alumnato kieme. Du XVI a. auksiniai Vengrijos dukatai žinomi iš 1995 m. Kauno benediktinių vienuolyno teritorijoje surasto lobio. Vienas 1570 m. kaldintas auksinis Vengrijos dukatas buvo 1882 m. surastame Barvydžių lobyje (Telšių r.).