Gobelenas „Danielis sutinka Ariochą“ (serija „Nabuchodonosaro istorija“)

Gobelenas „Danielis sutinka Ariochą“ (serija „Nabuchodonosaro istorija“)
Aktualu iki 2024-11-03
Nežinomas Bernardo van Orlėjaus (Bernard van Orley, apie 1488– 1542) aplinkos dailininkas
Briuselio (Flandrijos) dirbtuvės
XVI a. vid. (1550–1560)
Vilna, šilkas
315 x 400 cm
Inv. Nr. VR-167
 
Įsigytas 2007 m. gegužės 23 d. Dino Levio antikvariate („Dino Levi Antiques“) Florencijoje (Italija).
 
Gobelene vaizduojamo siužeto tema apibūdinta viršutinio bordiūro centre įkomponuotoje lotyniškoje inskripcijoje. Joje rašoma: „Danielis prašo Nabuchodonosaro laiko, kad teisingai paaiškintų karaliaus sapną“ (Danielio knyga 2:16). Gobelene vaizduojamas pasakojimas apie Babilono karaliaus Nabuchodonosaro pranašišką sapną, kurio išaiškinti negalėjo nė vienas iš jo patarėjų, todėl buvo pakviestas Danielis. Dievo padedamas jis šį sapną išaiškino ir taip įgijo valdovo malonę.
Pranašas Danielis – jaunuolis pirmojo kompozicijos plano dešinėje, vilkintis rausvų ir ochros atspalvių tuniką ir ryškiai raudoną apsiaustą, avintis graikiško tipo lengvus sandalus. Jaunasis pranašas kreipiasi į Ariochą, karaliaus sargybos vadą, ir prašo paaiškinti, kodėl karalius išleido įsakymą išžudyti visus Babilono išminčius.
Ariochas vaizduojamas kaip barzdotas karys, apsisiautęs raudona mantija, su auksu ornamentuotu šalmu ir šarvais, ginkluotas kalaviju ir alebarda. Šarvų puošyboje vyrauja augaliniai ornamentai ir stilizuotos liūtų galvos. Jomis dekoruoti ir antkeliai, antpečiai, antkrūtinis bei šalmas.
Kairėje kompozicijos dalyje, už sargybos vado – kitas karys su ietimi laiko nenustygstantį Ariocho žirgą, dengtą mėlyna gūnia. Jo krūtinės šarvus taip pat puošia liūto galva.
Antrajame plane, tarp centrinių figūrų, vaizduojami du kariai, vienas jų laiko vėliavą su vaizdinga emblema – sparnuotu drakonu ir trimis žvaigždėmis. Keturios mažos karių figūros matyti tolimajame plane, dešinėje kompozicijos dalyje. Viena jų, su karūna, yra Danielio laukiantis Nabuchodonosaras.
Tolimasis planas užpildytas medžiais ir kalnais, tarp jų driekiasi vingiuotas kelias į Babilono miestą.
Gobeleną rėmina ryškiaspalvis bordiūras. Šviesiai gelsvame jo fone, įrėmintame raudonų atspalvių juostomis su smulkiomis augalinėmis pynutėmis, komponuojamos mitologinės figūros, susipinančios su dekoratyviomis puokštėmis ir stilizuotais architektūros elementais.
Viršutinės bordiūro juostos centre – mėlyno fono lentelė su lotynišku siužeto aprašu. Jos rėmas puoštas stilizuotomis liūtų galvutėmis. Šoninės viršutinės juostos atkarpos užpildytos grakščiu žalumynų ir vaisių ornamentu su architektūros elementais. Dešiniame viršutiniame bordiūro kampe – Ganimedas ir jį grobiantis erelis, kairiame kampe – pro debesis neriantis kardu ir skydu ginkluotas Persėjas. Šoninės bordiūrų juostos simetriškos, suskaidytos architektūrinėmis struktūromis su kariatidėmis, laikančiomis arkas. Tarp jų komponuojamos vazos su gėlių ir vaisių puokštėmis.
Bordiūro apačioje dešiniame kampe vaizduojama Diana su lanku, strėlėmis ir medžioklės ragu, kairiame – Andromeda. Jos kojos surakintos grandinėmis, o rankos surištos virvėmis. Apatinio bordiūro centre – vaza su vaisių puokšte bankečių fone ir abipus simetriškai sėdinčios figūros: kairėje – Venera su Kupidonu, dešinėje – Junona su povu.
Dešinės bordiūrą juosiančios mėlynos juostos apačioje yra neidentifikuoto audėjo ženklas.
 
Medžiagą parengė dr. Ieva Kuizinienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra ir šaltiniai
Bennett A. G. Five Centuries of Tapestry from the Fine Arts Museum of San Francisco, San Francisco, 1992.
Campbell Th. P. Tapestry in the Renaissance. Art and Magnificence, New York, 2002.
Campbell Th. P. „The Story of Abraham Tapestries at Hampton Court Palace“, in: Flemish Tapestry in European and American Collections. Studies in Honour of Guy Delmarcel, ed. K. Brosens, G. Delmarcel, Turnhout, 2003, p. 59–86.
Delmarcel G. Flemish Tapestry. From the 15th to the 18th Century, Tielt, 1999.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 90–95.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2024-10-28 07:27 Atnaujinta: 2024-10-25 10:57
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika