Gobeleną juosia puikus keturių elementų tipo bordiūras. Tokio pobūdžio bordiūrą pirmą kartą panaudojo didysis Briuselio audėjas Vilemas de Panemakeris (Willem de Pannemaker, apie 1510–1581) Ispanijos ir Portugalijos karaliui Pilypui II (1556/1580–1598) skirtoje „Nojaus istorijos“ serijoje 1563–1566 metais. Viršutinė bordiūro juosta – dangaus stichija. Kairėje pusėje tarp debesų pavaizduotas šarvuotas Jupiteris, apsisupęs raudonu plazdančiu apsiaustu, rankoje laikantis žaibą ir skeptrą. Dešiniame kampe debesimis skrieja Junonė, į kinkinį įsikinkiusi savo paukščius – plastiškai skriejančius povus. Viršutinės bordiūro juostos centre pavaizduotos trys masyvios vaisių ir gėlių girliandos, pakabintos ant liūtų nasruose laikomų žiedų. Šoninėse bordiūrų juostose komponuojami peizažinio kraštovaizdžio fragmentai. Kairėje pusėje, tarp kalvotos augmenijos, matyti dvi stirnos, ant medžio šakos tupintis povas, tolumoje – kiškiai. Dešinėje vaizduojami du vaikštinėjantys povai, briedis, į tolį sėlinantis leopardas. Apatinis audinio bordiūras – vandens stichija. Kairiame kampe vaizduojama deivė Iridė, simbolizuojanti jūrą, dangų, vaivorykštę ir žemę. Ji rankose laiko mėlyno vilkdalgio stiebą ir sėdi šalia ąsočio, iš kurio vanduo teka į jūrą. Centre matomas dievas Poseidonas, keliaujantis delfino plukdomame kriauklės formos vežime. Dešiniame apatinio bordiūro kampe pavaizduotas dievas Plutonas su gausybės ragu, liudijančiu jo viešpatystę, susijusią su žemiškaisiais turtais. Tarp figūrinių motyvų vaizduojamas raibuliuojantis vanduo su žolynais ir vandenyje nardančios žuvys.
Sudegę karūniniai kokliai
Publikuota20240909
Tvenkinio viduje susidariusiuose kultūriniuose sluoksniuose aptikta gausybė radinių, iš jų išsiskiria stipriai sudegusių karūninių koklių grupė. Jie buvo puošti ažūriniu masverku, padengti vienspalve, tikėtina, rudai žalsva ar žalia glazūra. Nuo didelio karščio kokliai stipriai deformavosi, molio masė perdegė, glazūra išsilydė, pakeitė spalvą ir įgavo stiklišką pavidalą.