Briuselis, Flandrija, nežinomos dirbtuvės
Kartono autorius nežinomas
Apie 1600 m.
329 x 381 cm
Vilna, šilkas
Audinio metmenų tankis: 7 arba 8 siūlai 1 cm
Inv. Nr. VR-1171
Gobelenas įsigytas 2020 m. gruodžio 18 d. iš antikvaro ir kolekcininko Natano Levio (Nathan Levi) (Florencija, Italija)
Įsigytas audinys priklauso pergolių tipui, kuris buvo populiarus Flandrijos audyklose nuo XVI a. vidurio bene visą šimtmetį. Jas audė Briuselyje, Gente, Audenardėje, Antverpene. Pergolės dažnai buvo eksponuojamos grupėmis. Kartu ir atskirai užsakovo patalpose jos kurdavo žiemos sodo iliuziją. Aptariamoje kompozicijoje matoma penkių korintinių kolonų pavėsinė. Tarp kolonų įkomponuotos dvi prabangiai ornamentuotos amforos su didžiulėmis gėlių puokštėmis, jose išsiskiria tulpių, lelijų, vilkdalgių žiedai. Architektūriniai elementai komponuojami ant paaukštintos aikštės. Aikštelės fasadas skaidomas trimis kolonų postamentais, dekoruotais avinų galvomis, jų tarpuose – ornamentinė pynutė. Virš kapitelių yra pavėsinė, kurios stogą formuoja susipynę vynmedžių lapai ir vynuogių kekės. Kolonų apatinė dalis puošta ornamentais, centrinė – kaneliūromis. Korintinius kapitelius vainikuoja antropomorfinės figūros. Architektūrinių detalių modeliavimas ir koloritas sukuria drožinėto auksuoto ornamento iliuziją. Pavėsinė įkomponuota gamtos fone. Priekyje ritmiškai dėliojami žolynai, šonuose kompoziciją įrėmina liaunų medžių kamienai su lapija. Kompozicijos gilumoje, kalvotame kraštovaizdyje, kuris tęsiasi iki horizonto, vyksta kiškių medžioklė: matyti moterys ir riteriai, o už jų – šunų būriai.
Gobeleną juosia puikus keturių elementų tipo bordiūras. Tokio pobūdžio bordiūrą pirmą kartą panaudojo didysis Briuselio audėjas Vilemas de Panemakeris (Willem de Pannemaker, apie 1510–1581) Ispanijos ir Portugalijos karaliui Pilypui II (1556/1580–1598) skirtoje „Nojaus istorijos“ serijoje 1563–1566 metais. Viršutinė bordiūro juosta – dangaus stichija. Kairėje pusėje tarp debesų pavaizduotas šarvuotas Jupiteris, apsisupęs raudonu plazdančiu apsiaustu, rankoje laikantis žaibą ir skeptrą. Dešiniame kampe debesimis skrieja Junonė, į kinkinį įsikinkiusi savo paukščius – plastiškai skriejančius povus. Viršutinės bordiūro juostos centre pavaizduotos trys masyvios vaisių ir gėlių girliandos, pakabintos ant liūtų nasruose laikomų žiedų. Šoninėse bordiūrų juostose komponuojami peizažinio kraštovaizdžio fragmentai. Kairėje pusėje, tarp kalvotos augmenijos, matyti dvi stirnos, ant medžio šakos tupintis povas, tolumoje – kiškiai. Dešinėje vaizduojami du vaikštinėjantys povai, briedis, į tolį sėlinantis leopardas. Apatinis audinio bordiūras – vandens stichija. Kairiame kampe vaizduojama deivė Iridė, simbolizuojanti jūrą, dangų, vaivorykštę ir žemę. Ji rankose laiko mėlyno vilkdalgio stiebą ir sėdi šalia ąsočio, iš kurio vanduo teka į jūrą. Centre matomas dievas Poseidonas, keliaujantis delfino plukdomame kriauklės formos vežime. Dešiniame apatinio bordiūro kampe pavaizduotas dievas Plutonas su gausybės ragu, liudijančiu jo viešpatystę, susijusią su žemiškaisiais turtais. Tarp figūrinių motyvų vaizduojamas raibuliuojantis vanduo su žolynais ir vandenyje nardančios žuvys.
Medžiagą parengė Ieva Kuizinienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Delmarcel G. Flemish Tapestry, Tielt, 1999, p. 132.
Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija. Tarptautinės parodos katalogas / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe. History Woven in Threads. International exhibition catalogue, sud. / comp. by V. Dolinskas, G. Skujutė, Vilnius, 2014, p. 135.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai. 2011–2021 m. įsigytos vertybės, naujai atributuoti kūriniai, Vilnius, 2022, p. 164–173.
