Knyga Artis magnæ artilleriæ. Pars Prima

Aktualu iki 2019-09-22

Pavadinimas Artis magnæ artilleriæ. Pars Prima
Autorius Kazimieras Semenavičius (apie 1600 – apie1651), Amsterdamas, 1650
Popierius, oda
Matmenys: 30,6 x 20,5 x 3,5 cm
Inv. Nr. GEK-1821

Garsus karo inžinierius ir artilerijos specialistas Kazimieras Semenavičius (Simonavičius, apie 1600 – apie 1651) gimė netoli Raseinių. Žinoma, kad Vilniaus universitete jis studijavo matematiką, fiziką, chemiją ir architektūrą. 1632–1633 m. dalyvavo kare su Rusija, 1644 m. – su totoriais. Apie 1645 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632–1648) skyrė lėšų K. Semenavičiaus kelionei į Nyderlandus, kad šis pagerintų savo karybos žinias. Grįžęs 1647 m. buvo paskirtas artilerijos inžinieriumi, vėliau – artilerijos vyriausiojo vado pavaduotoju. 1648 m. buvo išvykęs į Lvovą ir Pilavcus, dalyvavo perdislokuojant artilerijos dalinius. Įdomu tai, kad 1649 m. jis vėl išvyko į Nyderlandus, ten baigė rašyti ir 1650 m. Amsterdame lotynų kalba išleido garsųjį veikalą Artis magnae artilleriae (liet. „Didysis artilerijos menas“).

Knyga sulaukė stulbinamos sėkmės. Apie 150 metų tai buvo pagrindinis veikalas norintiesiems studijuoti artilerijos mokslą. Veikalas iš karto buvo pradėtas versti į kitas kalbas: 1651 m. pasirodė vertimas prancūzų kalba, 1676 m. – vokiečių, 1729 m. – anglų kalba. Leidinys gausiai iliustruotas. Jį sudaro penki skyriai, trečiajame aptariami raketų tipai ir gamybos būdai. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai šiuo metu turi tris šios knygos egzempliorius – lotynų (1650), prancūzų (1651) ir vokiečių (1676) kalbomis. Dalį iš jų muziejaus lankytojai gali apžiūrėti Valdovų rūmų muziejaus bibliotekos ekspozicijoje. Itin svarbus aptariamas pirmasis (1650) veikalo leidimas lotynų kalba. Jo pagrindu 2018 m. buvo parengtas Didžiojo artilerijos meno vertimas į lietuvių kalbą. Pirmojo leidimo egzemplioriai meno rinkoje dažniausiai yra patys brangiausi, nes jie originaliausiai atspindi kūrinio autoriaus indėlį į veikalą, leidžia tyrinėti ir atskleisti, kaip laikui bėgant kito iš naujo leidžiami tekstai.

Ši vertybė muziejaus rinkinius praturtina įvairiais aspektais: liudija apie Lietuvoje gimusius mokslininkus, dariusius įtaką pasauliniam mokslui, suteikia naujų galimybių istorikams ir knygotyros specialistams analizuoti pirmojo leidimo sąsajas su vėlesniais kūrinio vertimais. Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje pristatomas didelės kultūrinės vertės veikalas reprezentuoja XVII a. vidurio lietuvių kilmės mokslininko mokslo pasiekimus Europoje ir atskleidžia Valdovų rūmus puoselėjusių valdovų indėlį į XVII a. mokslo raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir už jos ribų.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 182.

Vertybės įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba

     

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kaltropas (keturspyglis)

20250120

 Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų fonduose yra saugomas 1996 m. surastas kaltropas. Vykdant archeologinius tyrimus būsimo paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui vietoje, Katedros aikštėje Vilniuje, XVII a. vidurio kultūriniame sluoksnyje rastas kaltropas greičiausiai mena kovas dėl Vilniaus, vykusias tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir maskvėnų kariuomenių 1655–1661 metais.
 

 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-09-16 Atnaujinta: 2019-09-13 16:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika