Tinkuotos profilinės angokraščio plytos

Aktualu iki 2022-09-18
XIV a. I p.
Molis, tinkas
Plytų dydžiai: 30,6 x 15,8 x 8,8 cm; 30,7 x 15,4 x 8,9 cm; 15,8 x 9,8 cm
 
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinių inv. Nr. 1136, 1137, 1137A
 
Ankstyvosios mūrinės pilies viduje, prie ankstyviausiojo XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios etapo pietinės sienos, XIV a. pradžioje buvo pastatytas keturkampio plano apie 11 m pločio ir 11,5 m ilgio mūrinis pastatas. Sienos mūrytos iš rausvo molio plytų, perrištų baltiškuoju plytų rišimo būdu. Prie pastato šiaurinės pusės prišlietas tokiomis pat plytomis mūrytas priestatas. Iš kiemo į pastato pusrūsį vedė dveji laiptai. Rytinėje ir vakarinėje sienose rastos 1,4 m pločio ir 0,86 cm gylio nišos, pusrūsio grindys grįstos akmenimis ir plytomis. Virš išlikusio pusrūsio buvo dar bent vienas aukštas.
Per archeologinius tyrimus virš pusrūsio grindų aptiktos griuvenos, kuriose rasta plytų be braukų, gotikinių plytų su braukomis, grindų plytelių su šviesiai žalsvos, rusvos ar melsvos spalvos glazūra, lovelio formos čerpių, dažyto tinko fragmentų. Tarp radinių buvo ir nerviūrinių bei profiliuotų plytų, todėl galima teigti, kad pastato viduje buvo skliautas bei puošnūs profiliuoti durų ar langų angokraščiai.
Tarp profiliuotų plytų buvo trys angokraščio plytos identišku profiliu – viename plytos krašte suformuotu dviejų įlankių ir volelio tarp jų. Profiliuotos plytos panašaus dydžio į naudotas sienoms paprastas plytas, jos taip pat be braukų. Tikėtina, kad tiek paprastos, tiek ir profiliuotos plytos gamintos ir mūrytos kartu per tą patį statybos etapą.
Ant profiliuotų plytų išorės aptikta baltos spalvos smulkiagrūdžio kalkinio tinko. Spėjama, kad angokraštis užtinkuotas rekonstruojant pastatą kiek vėliau. Vizualiai skiriasi mūrijimui ir tinkavimui skirtų skiedinių spalva ir struktūra. Be to, tinkuojant buvo paslėptos smulkesnės angokraščio profilio dalys, buvę aštrūs kampai ženkliai sušvelninti.
Visų trijų plytų spalvų seka vienoda, todėl tikėtina, kad jos iš to paties angokraščio, kuris, veikiausiai vertikaliomis juostomis, dažytas keliomis spalvomis. Vienoje profilio įlankio dalyje nuo krašto – žalia ir arčiau volelio tamsiai raudona spalva, volelis nudažytas balkšva ir šviesiai bei tamsiai pilka spalvomis, o kito įlankio pusė – tamsiai pilka arba juoda spalva. Šie radiniai atskleidžia kelis pastato puošybos etapus, taip pat bent iš dalies leidžia rekonstruoti buvusio angokraščio spalvinį vaizdą. Griuvenų sluoksnyje rasta ir daugiau dažyto tinko fragmentų, iš kurių galima spręsti, kad pastato viduje sienos taip pat buvo tinkuotos.
 
Medžiagą parengė Gintautas Striška
Dailininkė Rita Manomaitienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Plytų profilius braižė Rasa Abramauskienė
 
Naudoti šaltiniai ir literatūra
           
Abramauskas S. Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2012.
Kitkauskas N. „Autentiškos detalės ir analogai Valdovų rūmų interjeruose“, in: Lietuvos pilys, 2006, Nr. 2, p. 20–33.
Kitkauskas N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2009.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, Vilnius, 1991.
Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, d. 3: 1990–1993 m. tyrimai, Vilnius, 1995, p. 18, 21, il. 122.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2022-09-12 Atnaujinta: 2022-09-12 13:29
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika