Publikuota 20260817
Aktualu iki 2026-08-23
XVI a. vid.
Frito keramika, polichrominės glazūros
Fragmento aukštis – 9,2 cm, kaklelio angos skersmuo − 6,2 cm
Rackevičius G. Radvilų rūmų (III oficinos Vilniaus Žemutinėje pilyje) teritorijos 2000 m. archeologinių tyrimų ataskaita. Tualeto bokšto vidus, paviršius: H abs 100.93 organika su kalkėmis kv. 3,4 (AB), gylis: 5,33–7,93 m, radinio inv. Nr. 227/1, 227/2, 291, 292.
Konservavo Aušra Lukaitytė, rest. prot. Nr. 659/10279, restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 302/23610 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
2002 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje esančių Radvilų rūmų latrinoje, aptiktas vienas gausiausių XVI–XVII a. buitinės keramikos kompleksų. Manoma, kad šie rūmai XVI a. pabaigoje tapo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų komplekso dalimi – III oficina. Tarp daugybės įprastų buitinių indų rasta ir importinės, baltos keramikos masės šukių, dekoruotų polichrominiais glazūrų piešiniais. Jos priskirtinos Izniko keramikos dirbtuvėms – tai dviejų ąsotėlių ir neidentifikuotos paskirties indų dalys. Kadangi ant šių radinių neaptikta raudonos glazūros, būdingos Izniko keramikos dirbiniams, gamintiems maždaug nuo 1560 m., tikėtina, kad indai pagaminti XVI a. pirmoje pusėje.
Daugiausia išliko vieno iš ąsotėlių dalių: visas cilindro formos kaklelis (ąsa neišlikusi) ir trys pūsto pilvelio fragmentai. Indas dekoruotas kobalto mėlynos, turkio žydros, violetinės ir juodos glazūrų piešiniu. Kaklelio briauną puošia juostelė, įrėminanti bangelę, o ties sandūra su peteliu kaklelį juosia juostelė su horizontalia taškelių eile per vidurį. Visas ąsotėlio paviršius padengtas tęstiniu polichrominiu piešiniu, vizualiai primenančiu trilapius gėlių žiedus su stilizuotais lapais.
Tačiau šiame motyve, susidedančiame iš trijų trikampiu išdėstytų rutuliukų ir lygiagrečių banguotų linijų, žinomame cintamani, çintamani ar chintamani terminais, slypi daug gilių ir daugialypių prasmių. Išvertus iš sanskrito kalbos, žodis cintamani reiškia „norus pildantį brangakmenį“. Budizmo ikonografijoje cintamani dažniausiai vaizduojamas ant dievybės ištiesto delno ir simbolizuoja perlus, dvasinę išmintį bei nušvitimą. Jis laikomas budizmo mokymo metafora, galinčia „išvalyti“ drumstą protą ir suteikti viską, ko reikia dvasinei pažangai. Trigubas rutuliukų vaizdavimas sustiprina simbolio reikšmę. Vingiuotos linijos simbolizuoja brangakmenio liepsnų aureoles, dar vadintas Budos lūpomis. Šis motyvas, įgydamas vis naujų reikšmių, šimtmečius buvo populiarus Irane ir Vidurinėje Azijoje, o tiurkai jį laikė blogį atbaidančiu simboliu.
Vėliau šis raštas tapo ryškiausiu su Osmanų imperija siejamu motyvu, vadinamu tuo pačiu cintamani terminu, tačiau čia jis įgavo naują prasmę ir tapo pagrindiniu imperijos galios bei tapatybės simboliu. Egzistuoja kelios osmaniškosios cintamani motyvo traktuotės versijos. Viena jų sietina su gyvūnų kailio rašto simbolika: manoma, kad trys rutuliukai simbolizavo leopardo kailio dėmes, o vingiuotos linijos – tigro kailio dryžius. Kadangi šie raštai reprezentavo „žvėrių karalius“, jų naudojimas buvo griežtai reglamentuotas – aukščiausios kokybės šilko kaftanai su tokiais raštais buvo audžiami tik sultonams ir jų šeimos nariams, taip vizualiai išskiriant juos iš kitų visuomenės sluoksnių. Kitoje versijoje trys apskritimai įvardijami kaip sujungti pusmėnuliai, kurie kartu su žvaigžde laikomi islamo religijos ir Turkijos tapatybės simboliais. Tikėta, kad cintamani elementai saugo ir suteikia dvasinės bei fizinės stiprybės. Osmanų dvare šis motyvas reiškė jėgą ir drąsą, tai atsispindėjo architektūroje, tekstilėje ir keramikoje.
XVI–XVII a. buvo Izniko keramikos klestėjimo laikotarpis – stalo dirbiniai buvo itin aukštos kokybės, puošnūs ir brangūs, o plytelės naudotos kaip prabangi dekoratyvinė danga svarbiausiuose Osmanų imperijos pastatuose: jos puošė sienas, kolonas ir fasadus, suteikdamos erdvėms ryškių spalvų bei simbolinių prasmių.
Paprastai laikoma, kad importinė keramika Lietuvą pasiekdavo jūriniais prekybos keliais per dabartinės Lenkijos uostus. Tačiau tikėtina, kad indai, puošti išskirtiniais sultonų galios simboliais, galėjo atkeliauti ir diplomatiniais keliais kaip vertingos reprezentacinės dovanos arba įgyti kaip valdovų geidžiami kolekciniai objektai, kurie sietini su nauja, Europą pasiekusia orientalizmo mada imituoti rytietišką gyvenimo būdą. Šis reiškinys prasidėjo XVI a. ir tęsėsi iki XVIII a., kai pasiekė didžiausią populiarumą. Mada skleidėsi per didikų aprangą, šukuosenas, tapybos darbus, literatūrą, rytietiškų buities daiktų paklausą ir jų kopijavimą.
Analogiškas XVI a. ąsotėlis su cintamani simboliais yra Kataro Islamo meno muziejuje:
Su kitų muziejų eksponatais, dekoruotais cintamani motyvais, galima susipažinti pateiktose nuorodose:
Medžiagą parengė Deimantė Baubaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a., Vilnius, 2022, p. 60–68.
Žvirblė K. Importinė buitinė keramika Vilniaus Žemutinėje pilyje (XIV a. – XVII a. I pusė). Magistro darbas, Vilnius, 2015.
Urbonaitė-Ubė M. Vėlyvųjų viduramžių ir Naujųjų laikų importiniai keraminiai indai Vilniaus miesto ir pilių teritorijoje. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2018.
Cooper E. 10,000 Years of Pottery, London, 2010, p. 95–99.
„A backward interpretation of the çintamani – one symbol, two origins“, in: SquareKufic, https://squarekufic.com/2017/05/04/a-backward-interpretation-of-the-cintamani-one-symbol-two-origins/#:~:text=The%20%C3%A7intamani%20(or%20cintamani%2C%20or%20chintamani)%20is,him/her%20spiritual%20as%20well%20as%20physical%20fortitude [žiūrėta 2026 05 05].
Bakir S. T. „The Art of Turkish Tiles and Ceramics,“ in: TCF, https://www.turkishculture.org/ceramic-art-582.htm [žiūrėta 2026 05 05].
„Chintamani (motif)“, in: Wikimedia, https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Chintamani_(motif) [žiūrėta 2026 05 05].
„Robe (Kaftan)“, in: Smithsonian, https://asia.si.edu/explore-art-culture/interactives/style-and-status-imperial-costumes-from-ottoman-turkey/robe-kaftan-13-408/ [žiūrėta 2026 05 05].
Rüstem Ü. „From Auspicious Ornament to State Symbol: The Crescent Moon in Ottoman Art and Architecture“, in: Academia, https://www.academia.edu/38532548/From_Auspicious_Ornament_to_State_Symbol_The_Crescent_Moon_in_Ottoman_Art_and_Architecture [žiūrėta 2026 05 05].