Raereno akmens masės ąsotis

 

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.

 

Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Raereno miestelis yra dabartinėje Belgijoje, netoli Vokietijos sienos. Vėlyvaisiais Viduramžiais čia ir aplinkiniuose miesteliuose klestėjo akmens masės indų gamyba. Regionas buvo palankus šiai veiklai dėl tinkamo molio, vandens išteklių ir medienos gausos, taigi Raereno puodžiai sėkmingai gamino ir eksportavo savo produkciją visoje Europoje. Manoma, kad akmens masės gamyba čia prasidėjo XV a. pradžioje. Šio tipo akmens masės produkcijos raida paprastai skirstoma į du pagrindinius etapus. Pirmasis etapas apima XV a. antrą pusę – XVI a. vidurį (apie 1475–1550 m.), kai pradėti gaminti naujų formų gėrimams skirti indai: apvalūs puodeliai su siaurais kakleliais ir rankenomis, taip pat ąsočiai siaurais kakleliais. Be jų, gaminti bokalai, vaistų indeliai ir kiti buities reikmenys. Šiuo laikotarpiu gamybos apimtys smarkiai išaugo, o Raereno indai plačiai paplito Europoje. Antrasis etapas apima XVI a. vidurį – XVII a. pradžią (apie 1550–1620 m.) – tuo metu pradėti gaminti reljefiniais ornamentais puošti indai.

 

Valdovų rūmų teritorijoje rastas ąsočio fragmentas. Išlikusi viršutinė indo dalis su kaklelio fragmentu ir ąsele. Ąsočio paviršius padengtas druskos glazūra, kuri suformavo taškuotą, apelsino žievelę primenančią tekstūrą ir pilkšvai rudą atspalvį. Šis taškuotumas atsirado dėl molyje esančio geležies kiekio degimo metu, todėl jis nėra tolygus. Kaklelis siauras, puoštas iškiliu horizontaliu apvadu. Masyvi, stačiakampio pjūvio ąsa leidžia manyti, kad indas buvo didelės talpos, skirtas skysčiams laikyti ar transportuoti. Pagal būdingus požymius šis fragmentas priskiriamas pirmajam Raereno keramikos etapui. Tokio tipo ąsočiai rytiniame Baltijos jūros regione datuojami XV a. pabaiga – XVI a. viduriu. Šis radinys yra vertingas liudijimas apie vėlyvųjų Viduramžių ir Renesanso laikotarpio buities kultūrą bei tarptautinius prekybos ryšius.