Porcelianinės skulptūrėlės fragmentas

Porcelianinės skulptūrėlės fragmentas
Aktualu iki 2026-06-14
XIX a. I p.
Porcelianas, glazūra
Išlikęs aukštis – 4,4 cm, plotis – 5,2 cm, storis – 2,7 cm
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2003–2004 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 140.
 
Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, rytinio ir šiaurinio korpusų prieigose, rastas porcelianinės skulptūrėlės fragmentas. Joje vaizduojama moters, vilkinčios ryškiaspalvį drabužį, dekoruotą kontrastingomis juostomis, figūra. Radinys aptiktas sluoksniuose, susiformavusiuose po 1830–1831 m. sukilimo, kai nugriautų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje įsitvirtino carinės Rusijos administracinė ir karinė valdžia. Šis skulptūrėlės fragmentas pasakoja apie XIX a. dekoratyvinio porceliano madą, taip pat atspindi sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį.
 
XIX a. porceliano dirbiniai buvo laikomi prestižine preke, neretai vadinta „baltuoju auksu“. Medžiagos baltumas, tvirtumas ir galimybė subtiliai modeliuoti formas suteikė plačias meninės raiškos galimybes. Porceliano dirbiniai atlikdavo ne tik buitinę, bet ir reprezentacinę funkciją – puošė namų interjerus ir demonstravo savininko socialinį statusą. Porcelianinės figūros buvo kuriamos kaip prabangios namų puošmenos, jomis neretai dekoruotas desertų stalas. Lietuvos teritorijoje XIX a. pirmoje pusėje porcelianas buvo įvežamas iš užsienio ir prieinamas tik pasiturintiems miestiečiams, dvarininkams bei aukštiesiems valdininkams. Minėto amžiaus antroje pusėje, plečiantis pramoninei gamybai ir mažėjant transporto išlaidoms, šie gaminiai tapo prieinami platesniam visuomenės ratui. Jie buvo įsigyjami ne tik kasdienėms reikmėms, bet ir kaip dovanos ar vestuvių kraičio dalis.
 
Nors ant aptariamos skulptūrėlės nėra išlikusio manufaktūros ženklo, fragmentas savo menine raiška ir tematika labai artimas XIX a. viduryje–antroje pusėje Rusijoje paplitusiam skulptūrėlių, vaizdavusių miestiečius ir valstiečius, stiliui. Remiantis stilistiniais požymiais, tikėtina, kad figūrėlė pagaminta Fransio Gardnerio (Francis Gardner) porceliano gamykloje. XVIII–XIX a. veikusi F. Gardnerio manufaktūra buvo viena reikšmingiausių privačių porceliano gamyklų Rusijoje. Ji konkuravo su Imperatoriškąja porceliano gamykla ir darė įtaką kitoms privačioms įmonėms. Ypač buvo vertinamos F. Gardnerio kurtos liaudies tipažų figūrėlės ir figūrinės grupės, itin išpopuliarėjusios 1850–1890 metais. Jų kokybė neretai lyginta su prestižinės Meiseno manufaktūros kūriniais.
 
Šis radinys svarbus ne vien kaip XIX a. dekoratyvinio porceliano pavyzdys. Kur kas reikšmingesnis yra figūrėlės radimvietės kontekstas. Skulptūrėlė rasta teritorijoje, kurioje po 1830–1831 m. sukilimo Rusijos caras įsakė įrengti karinę tvirtovę. Čia veikė kareivinės, sandėliai, artilerijos kiemai. 1853–1854 m. teritorija buvo dar kartą pertvarkyta – joje įsikūrė Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdyba. Iki Pirmojo pasaulinio karo šioje teritorijoje gyveno valdybos viršininkai su šeimomis. Tikėtina, kad porcelianinė skulptūrėlė priklausė vienai iš čia gyvenusių šeimų. Todėl šis nedidelis radinys yra materialus liudijimas laikotarpio, kai reprezentacinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją pakeitė carinės valdžios struktūros.
 
Medžiagą parengė Inga Šildiajevaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Žeimytė J. „XVIII–XX a. I pusės porceliano paveldas Lietuvoje“, in: Kultūros paminklai,  2016, Nr. 20.
Kitkauskas N. „Šliosbergo namo neliko jau XIX amžiuje“, in: Literatūra ir menas, 2006, Nr. 3121. Suarchyvuotas originalas, iš: https://web.archive.org/web/20160305043544/http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110918193605/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3121&kas=straipsnis&st_id=9867 [žiūrėta 2026-02-11].
Odom A. „The Politics of Porcelain“, in:idem, At the Tsarʼs table. Russian Imperial Porcelain from the Raymond F. Piper Collection, Milwaukee, 2001, p. 11–24.
 
Naudoti šaltiniai
„Statuette“, in: britishmuseum.org, https://www.britishmuseum.org/collection/object/H_Franks-310?selectedImageId=1613111214 [žiūrėta 2026-02-11].
„Two porcelain figures of dancing peasants, Gardner Porcelain Factory, Verbilki, 19th century“, in: sothebys.com, https://www.sothebys.com/en/buy/auction/2020/russian-works-of-art-faberge-and-icons/two-porcelain-figures-of-dancing-peasants-gardner [žiūrėta 2026-02-11].

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Grublėtosios keramikos indas

Grublėtosios keramikos indas

20260706

2005 m. vykdant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų vidiniame kieme, juodos žemės sluoksnyje rastas vėlyvosios grublėtosios keramikos molinio indo apatinės dalies fragmentas – dugnas ir dalis sienelių. Indas datuojamas V–VII amžiumi. 
Grublėtoji keramika iš kitų keramikos rūšių išsiskiria paviršiaus apdirbimo technologija. Neišdegto indo išorinė pusė apdrebiama skystesne arba sausesne molio mase – su priemaišomis ar be jų, taip suformuojant nelygų, grublėtą paviršių. Tuomet gaminys džiovinamas ir išdegamas atviroje ugnyje.

 

Plačiau

Publikuota: 2026-06-08 07:46 Atnaujinta: 2026-05-08 11:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika