Ilgojo kovos peilio papildomas skersinukas (nagelis)

 

XIV a. pabaigoje Vidurio Europos vokiškose žemėse susiformavo naujas geležtinio ginklo tipas, kurio forma buvo artima buityje naudotiems peiliams. Tyrėjų manymu, šie ginklai išsivystė iš įprastų darbo peilių, palaipsniui pradėtų naudoti savigynos tikslais. Didėjant kovinei funkcijai, jų geležtės buvo ilginamos, o rankenos konstrukcija papildyta vienpusiu skersinuku, vadinamu nageliu (vok. Nagel). Nuo XIV a. pabaigos tokio tipo ginklai šaltiniuose ir tyrimuose žinomi Bauernwehr, Hauswehr, o Lenkijoje – kord pavadinimais. XV a. antrajame ketvirtyje – XV a. viduryje išryškėjo dar vienas šios ginklų grupės potipis – ilgieji peiliai (Langes Messer). Jiems būdingi skiriamieji bruožai yra nesimetriška rankenos buoželė ir papildomas skersinukas. Nors Bauernwehr ir ilgųjų peilių geležčių ilgis bei forma įvairuoja, daugeliu atvejų jos išlieka vienašmenės.

Papildomi skersinukai, arba nageliai, atliko svarbią apsauginę funkciją, saugodami ilgąjį peilį naudojančio asmens riešą nuo priešininko ginklo, slystančio geležtės plokštuma. Šių detalių forma pasižymi didele įvairove – nuo paprastų plokštelių iki figūrinių, kriauklės ar žiedo pavidalo elementų, kurie neretai turėjo ir simbolinę reikšmę.

Vilniaus Žemutinės pilies ir Valdovų rūmų teritorijoje taip pat aptikta šio tipo ginklų ir jų detalių. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kolekcijoje saugomi du Bauernwehr tipo peiliai, keletas jų makštų ir makštų fragmentų bei du papildomi skersinukai. Vienas iš jų rastas per 2002 m. archeologinius tyrimus. Ši detalė pagaminta iš geležies ir švino lydinio, jos aukštis siekia 5 cm, plotis – 3,4 centimetro. Centre išgręžtos dvi skylutės, o paviršius puoštas įrėžtomis linijomis, suteikiančiomis skersinukui kriauklės pavidalą. Kriauklės simbolika Viduramžiais, kaip ir šiandien, buvo glaudžiai siejama su šv. Jokūbu. Šis simbolis vėlyvųjų Viduramžių ir Renesanso ginkluotėje pasitaiko gana dažnai. Manoma, kad su šv. Jokūbu susiję ženklai neapsiribojo vien piligrimystės reikšme, bet taip pat simbolizavo kovą su netikėliais. Neatsitiktinai Santjago de Kompostela, rekonkistos laikotarpiu tapęs kovos su netikėliais simboliu, katalikiškoje tradicijoje laikomas trečiuoju šventuoju miestu po Jeruzalės ir Romos.

Šio tipo ginklų randama ir kitose Lietuvos vietovėse, įskaitant XV–XVI a. senkapius. Tai leidžia manyti, kad jie buvo ne profesionalaus karinio elito, bet platesnių visuomenės sluoksnių ginkluotės dalis, galėjusi priklausyti žmonėms, kurie prireikus buvo telkiami karo tarnybai. Ilgųjų peilių, vadinamų kordais, paplitimą atspindi ir XVI a. svarbiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo nuostatai. Pavyzdžiui, 1528 m. Vilniaus seimo nuostatuose buvo nurodyta turėti kalaviją arba kardą (мечъ або кордь), tarsi paliekant galimybę rinktis pagal materialines galimybes, o 1529 m. Lietuvos Pirmajame Statute kalavijas jau nebeminimas. Lieka neaišku, ar tai lėmė smulkiosios bajorijos ekonominė padėtis, ar vis didėjantis šių ginklų tipo populiarumas.