Turkio karoliukas

Turkio karoliukas
Aktualu iki 2026-03-15
XVI a. pab. – XVII a. I p.
Turkis
Aukštis 0,5 cm, skersmuo 0,55 cm

Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Kd 12.
Karoliuko tyrimus atliko Violeta Kisielienė ir Gintarė Martinkutė-Baranauskienė, tyrimo Nr. KT-642 (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorija)
 
Per archeologinius tyrinėjimus Vilniaus kultūriniuose sluoksniuose rasta daugiau nei trys dešimtys juvelyrinių dirbinių su brangakmeniais. XVI–XVII a. mena žiedai su deimantu, rubinu, turkiais, auskaras su koralu, dirbinys su smaragdu, agato ir turkio akutės, perlų, koralo, gagato, jaspio, turkio karoliukai.
 
Vienas iš papuošalų – melsvos spalvos nedidelis, vos 0,5 cm aukščio, karoliukas. Laboratorijoje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad jis pagamintas iš turkio. Karoliukas galėjo būti vėrinio arba puošybinio dekoro detalė. Įvairių formų karoliukais puošti pasaulietiniai ir liturginiai dirbiniai, jie verti ir į vėrinius.
 
Vilniuje aptikti dar penki XVI–XVII a. radiniai su turkiais – trys žiedai (du auksiniai, vienas vario lydinio), papuošalo akutė ir užsegimo detalė. Vario lydinio žiedas su turkio akute nešiotas vilnietės. 
 
Būta ir turkio imitacijų. Vieno Vilniuje rasto artefakto – dekoratyvaus dirbinio – detalės iš pirmo žvilgsnio priminė turkio ir rubino akutes, bet gemologai nustatė, kad tai – meistriškai akmenis imituojančios stiklo akutės. Tokia pati imituojanti turkį stiklo akutė yra dar viename radinyje – vario lydinio žiede. 
 
XVI–XVII a. istoriniuose šaltiniuose įrašyti vėriniai iš perlų, koralų, rubinų, deimantų, smaragdų, auksinės apyrankės su turkiais, rubinais. Paminėtini Lenkijos ir Lietuvos valdovo Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) kapavietėje rastas auksinis žiedas su turkiu bei du auksiniai žiedai su turkiais Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506) palaidojime Vilniaus katedroje.
Archeologinių radinių, puoštų brangakmeniais, galima pamatyti Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje – Lobyne.
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Dolinskas V. „Jadvygos Jogailaitės Brangenybių skrynutė ir jos istorija“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3 (MMXII–MMXIII) / Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, t. 3 (2012–2013), sud. G. Striška, Vilnius, 2015.
Gliebutė R. XIII–XVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, Vilnius, 2022. 
Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų. XVIXVII a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2005.
Laucevičius E., Vitkauskienė B. R. Lietuvos auksakalystė. XVXIX amžius, Vilnius, 2001.
Vilniaus sakralinė auksakalystė. Katalogas, sud. R. Pauliukevičiūtė, Vilnius, 2012.

 

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2026-03-09 08:03 Atnaujinta: 2026-03-02 07:13
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika