Kabutis-amuletas

Atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje aptiktas unikalus radinys, datuojamas XIV a. pabaiga – XV a. pradžia. Tai nedidelis sidabrinis paauksuotas kaklo kabutis. Šis dirbinys yra su aiškiai išreikštu faliniu motyvu, vaizduoja vyro – o galbūt gyvūno – figūrą su pakeltomis galūnėmis.

 

Iki šiol Lietuvoje nebuvo aptikta tokio pobūdžio kabučių su faliniais motyvais. Nors pasitaiko kitų dirbinių su panašiais simboliais, tai vienintelis rastas artefaktas, kurio paskirtis siejama su asmeniniu nešiojimu. Kokia išties buvo šio kabučio funkcija, ar jis buvo nešiojamas matomoje vietoje, ar po drabužiais, kas buvo jo savininkas – vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau galima kelti kelias prielaidas.

 

Faliniai motyvai buvo žinomi visais laikais, tačiau anuomet jų paskirtis dažnai buvo kitokia, nei mes įsivaizduojame ar suvokiame šiandien. Nuo senovės Romos laikų falas buvo laikomas galingu apsauginiu simboliu. Romos kultūroje faliniai atvaizdai buvo paplitę įvairiuose objektuose – nuo freskų ir mozaikų iki smulkių asmeninių amuletų. Jie neprovokavo gėdos, o turėjo pritraukti sėkmę, palankius ženklus ir atremti blogąją akį.

 

Ši apsauginė simbolika išliko reikšminga ir vėlyvųjų Viduramžių tradicijoje. XIV–XVI a. Šiaurės ir Vakarų Europoje paplito vadinamieji nepadorūs ženkleliai (angl. obscene badges) su faliniais simboliais, gaminti iš alavo ar švino lydinių. Istorikas Malkolmas Džonsas (Malcolm Jones) pabrėžia, kad šie ženkleliai turėjo kelias reikšmes ir funkcijas. Pirmiausia jie buvo naudojami kaip apsauginiai elementai – tai amuletai, skirti apsisaugoti nuo įvairių grėsmių ar ligų. Tuo pat metu tarp piligrimų (ypač Flandrijoje) paplito humoristiniai ženkleliai seksualine tematika. Jų funkcija buvo kiek kitokia – ženkleliai naudoti kaip juokinga meilės dovana ar socialinės komunikacijos priemonė.

 

Vis dėlto Valdovų rūmų teritorijoje rastas kabutis išsiskiria tiek savo forma, tiek medžiaginėmis savybėmis. Europoje paplitę amuletai ir ženkleliai dažniausiai buvo liejami iš pigesnių medžiagų, o šis dirbinys pagamintas iš brangiųjų metalų – auksuoto sidabro. Viduramžiais brangieji metalai buvo laikomi turinčiais maginę galią, kuri stiprino amuletų apsaugines savybes, todėl rastasis kabutis greičiausiai buvo prabangus talismanas. Kadangi analogų Lietuvoje ir užsienyje nerasta, galima manyti, kad tai buvo individualus užsakymas. Nors nežinoma, kam dirbinys priklausė, tikėtina, kad savininkas buvo pakankamai turtingas, nes galėjo įsigyti sidabro gaminį, o kabutis jam tikriausiai buvo svarbus dėl apsaugos. Tai rodo, kad magine simbolių apsauga pasitikėjo tiek žemesnių luomų, tiek aukštuomenės atstovai.

 

Kviečiame apsilankyti Valdovų rūmuose bei nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje ir iš arčiau susipažinti su šiuo unikaliu eksponatu (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra, 4 salė, 4 vitrina).