Vidutinio dydžio gertuvė

Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 1996, radinio inv. Nr. 1372.

 

Archeologinėje medžiagoje galima rasti ne vieną daiktą, kurio išvaizda, keičiantis šimtmečiams, beveik nekinta. Bėgant laikui atsiranda naujų žaliavų, iš kurių šie daiktai yra gaminami, bet jų paskirtis ir forma išlieka labai artimos pirminiam gaminiui. Vienas iš tokių daiktų yra gertuvė, šiais laikais gaminama iš metalo, stiklo arba plastiko.

 

Troškulio malšinimas yra vienas iš pagrindinių fiziologinių poreikių žmogaus gyvenime, todėl visuomet reikėjo ir talpos skysčiui laikyti. Tikėtina, kad seniausios gertuvės, gamintos iš odos, buvo įvairių formų ir talpos. Ne vėliau nei XVI a. Lietuvoje pradėjo plisti įvairios talpos molinės gertuvės.

 

Per 1995 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinio korpuso didžiausio rūmų rūsio archeologinius tyrimus buvo rasta viena iš sveikesnių gertuvių. Aptiktas indas yra 20,5 cm skersmens, plokščias (suploto rutulio formos), suapvalintais kraštais, su dviem ąselėmis. Gertuvė asimetriška: vienas šonas labiau iškilęs, kitas plokštesnis. Tikėtina, jog taip pagaminta specialiai, kad būtų patogiau ją nešioti. Žiestos gertuvės abi pusės ornamentuotos įrėžtais koncentriniais apskritimais ir vingiuotomis linijomis. Gertuvės šonuose pritvirtintos dvi 1,5 cm pločio ąselės dirželiui ar virvelei įverti. Gertuvės, dengtos žalia glazūra, kaklelis neišliko.

 

Išmatavus gertuvės talpą, paaiškėjo, kad į ją tilpo apie 1 400 ml skysčio. Tai yra vienos lietuviškos kvortos (iki 1756 m.) – 1,4 l dydžio – gertuvė, į kurią tilpo minimali žmogui būtino vandens dienos norma. Šiandien jos analogas būtų 1,5 l plastikinis vandens butelis, kuris, skirtingai nei molinė gertuvė, negali sudužti.

 

Gertuvė saugoma Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkiniuose.