Publikuota 20251208
Aktualu iki 2025-12-14
Kartono autorius nežinomas, pagal Marteno de Voso (Maerten de Vos) piešinį
Briuselis, Flandrija
XVI a. pab. (apie 1580–1600)
Vilna, šilkas; 354 x 363 cm
Inv. Nr. VR-6
Šį kūrinį 2005 m. gegužės 12 d. įsigijo Valdovų rūmų paramos fondas už rėmėjų suaukotas lėšas iš Džordžijaus Skakabarocio (Giorgio Scaccabarozzi) antikvariato Bergame (Italija). 2010 m. sausio 15 d. eksponatas perduotas Valdovų rūmų muziejui.
Briuselio dirbtuvėse išaustame gobelene vaizduojamas įvykis iš Aleksandro Didžiojo gyvenimo. Šis Antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323 pr. Kr.) sukūrė imperiją, kuri vienijo daugybę tautų ir užėmė didžiulę teritoriją, apimančią dalį Pietų Europos ir didelę dalį Vidurinės Azijos. Ilgai kovojęs su persų valdovu Darijumi III, Aleksandras jį nugalėjo Iso mūšyje 333 pr. Kr., o 324 m. pr. Kr. Sūzuose (dab. Šušas, Iranas) vedė Darijaus III dukterį Statirą. Šių vestuvių scena pavaizduota muziejaus turimame gobelene. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vestuvės buvo labai iškilmingos. Kartu su Aleksandru vietines moteris vedė daug jo bendražygių bei pavaldinių.
Pirmame gobeleno plane, kiek dešiniau nuo centro, vaizduojama Aleksandro Didžiojo ir Statiros pora. Aleksandras – su kalinėtais metaliniais šarvais, apgaubtais puošnia raudona chlamida. Jo šalmas dekoruotas stručių plunksnomis ir gulinčio liūto figūra. Statira vilki puošnią, gausiai ornamentuotą ir auksu siuvinėtą suknelę prie liemens prigludusiu kikliku. Jos galvą puošia diadema ir įpinti perlai bei plunksnos. Už jaunųjų išsirikiavusi grupė kariūnų graikiškais ir romėniškais karių kostiumais, su skydais ir ietimis. Pirmojo plano kairėje pusėje – į Statirą žvelgianti dama dailiu galvos apdangalu. Galbūt čia vaizduojama pirmoji Aleksandro Didžiojo žmona Roksana, kuri, anot Plutarcho, parašiusio vieną seniausių Aleksandro Didžiojo biografijų, vėliau nužudė pačią Statirą ir jos seserį.
Antrojo plano centre, saulės apšviestoje laukymėje, matyti du šuoliuojantys raiteliai, pučiantys trimitus. Dar toliau, viršutinėje scenos dalyje, komponuojami du raitelių kortežai, judantys priešingomis kryptimis nuo centro į kompozicijos kraštus. Horizontą užpildo saulės paauksintos kalvos, apaugusios medžiais, smulkūs miesto fragmentai ir dangus.
Centrinę dalį supa šviesaus pagrindo bordiūras, puoštas smulkiais augaliniais motyvais, pergolėmis, vaisių ir žiedų kompozicijomis ir mažomis putų ar sirenų figūromis, veidais-kaukėmis.
Bordiūro kampuose vaizduojamos keturios dorybės, trys jų atpažįstamos: viršuje dešinėje – Santūrumas, apačioje kairėje – Išmintis, apačioje dešinėje – Gailestingumas. Nelabai aišku, kokia dorybė pavaizduota viršuje kairėje. Figūrinės mizanscenos bordiūruose komponuojamos peizažo ir architektūrinių elementų fone.
Kompozicijos visuma pažeista. Centrinėje dalyje nenustatytu metu prarastas apie 150 cm fragmentas, o dešinė ir kairė gobeleno dalys sujungtos. Sandūros vietoje galima pastebėti ištisinę vertikalią naujai austą juostą. Pagal analogišką gobeleną, saugomą Europos Komisijos būstinėje, galima atkurti, kaip gobelenas atrodė anksčiau. Centrinėje dalyje buvo vaizduojamos scenos su riterių turnyru bei lauko arenoje sėdinčiais žiūrovais.
Pasak Nelo Forčio Gracinio (Nello Forti Grazzini), gobeleno kartonas su nedidelėmis variacijomis sukurtas pagal Marteno de Voso (Maerten de Vos, 1532–1603) piešinį kortežo tema, kuris kol kas yra vienintelis identifikuotas paruošiamasis šios „Aleksandro Didžiojo istorijos“ eskizų ciklo modelis. Grafinis paruošiamasis modelis, N. Forčio Gracinio nuomone, sukurtas apie 1580 m., šiuo metu priklauso Morgano bibliotekai ir muziejui Niujorke.
Medžiagą parengė dr. Ieva Kuizinienė
Fotografas Antanas Lukšėnas
Naudota literatūra ir šaltiniai
Forti-Grazzini N. „Gli arazzi delle Storie di Amadigi di Gaula nel Museo Poldi Pezzoli“, in: Le imprese tessute di Amadigi di Gaula. Due arazzi del Museo Poldi Pezzoli, a cura di A. Zanni, Milano, 2005, p. 17–50.
De Meuter I. Oudenaardse wandtapijten van de 16de tot de 18de eeuw, Tielt, 1999.
De Meuter I. „Taferelen uit het leven van de Macedonische vorst Alexander, een nieuw depot in de K.M.K.G“, in: Bulletin des Musees Royaux d’Art et d’Histoire, t. 72, Bruxelles, 2001, p. 103–120.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 121–125.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich. Vilnius, 2013, p. 121–125.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2013, p. 97, 121–125.
„Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“, in: https://www.limis.lt/valuables/e/805199/40000002554112 [žiūrėta 2025-10-27].
