Publikuota 20251201
Aktualu iki 2025-12-07
XVI a. I p. – XVI a. vid.
Elnio ragas
Vaikštukų figūrėlių skersmuo – 3,2–3,4 cm, aukštis – 0,5–0,6 cm
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, t. 1, Vilnius, 2003, p. 64.
Kurila L., Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, t. 2: Fotografijos ir piešiniai, Vilnius, 2003, p. 279, il. 1018.
Blaževičius P., Juškaitis V., Kurila L., Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, t. 4: Radinių sąrašas (1-6982), Vilnius, 2003, p. 169, inv. Nr. 4136/ 1-5.
Savo laisvalaikiui paįvairinti ne tik XXI a., bet ir XII–XIX a. Lietuvoje gyvenę žmonės rasdavo laiko įvairiems žaidimams. Apie tai, kad XII–XIX a. buvo žaidžiami įvairūs stalo žaidimai (nardai, kvirkatas, malūnas, šaškės ir kt.), žinoma ne tik iš rašytinių šaltinių, bet ir iš archeologų aptinkamų šių žaidimų vaikštukų. Iš viso Lietuvoje per archeologinius tyrimus yra rasta apie tris dešimtis įvairių žaidimų vaikštukų. Iš jų beveik pusė, 15 vienetų, buvo aptikta Vilniaus pilyse.
Vaikštukų, gamintų iš molio, tekintų iš medžio ar rago, dažniausiai yra randama po vieną.
Išskirtinis 2002 m. atradimas, kai XVI a. valdos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje atitvaro vartų bokšto latrinoje (tyrė archeologas dr. Gintautas Rackevičius) buvo aptikti net penki vieno komplekto vaikštukai. Įvertinus jų rago struktūrą ir purėtumą, nustatyta, kad visi rasti vaikštukai buvo pagaminti iš vieno elnio rago šakos. Jie yra 3,2–3,4 cm skersmens ir 0,5–0,6 cm aukščio. Visi dekoruoti paviršiuje ištekintais koncentriniais ratais – penkiais siauručiais ir negiliais bei dviem gilesniais ir platesniais, – taip pat nedidele duobute kiekvieno vaikštuko centre.
Kodėl šie vaikštukai atsidūrė latrinoje? Latrinos XVI–XVII a. buvo naudojamos ne tik pagal tiesioginę paskirtį, bet ir kaip šiukšliadėžės smulkiems daiktams. Ar vaikštukai į latrinos rezervuarą pateko netyčia (iškrito iš kišenės), ar buvo sąmoningai išmesti, įmanoma tik spėlioti.
Pristatomus vaikštukus galima pamatyti nuolatinėje Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 6 salė, 6.2 vitrina).
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 392.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sud. / comp. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 268.
Blaževičius P. „Žaidimai ir žaislai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 307–308.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011, p. 132–136, 210, il. 162.
Luik H. „Kaulo ir rago dirbiniai Vilniaus pilių komplekse“, in: Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius, 2018, p. 183, 185, il. 97.
Luik H. Pirminis kaulo ir rago dirbinių, rastų Vilniaus pilių komplekse, identifikavimo sąvadas / Worked bone and antler in the Vilnius castle complex, Talinas, Vilnius, 2018, p. 3, in: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų mokslinis archyvas, b. GTA 46.
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a., Vilnius, 2022, p. 17, il. 11.
