Baroko muzikos koncertas „NIMFOS, GRACIJOS IR SIRENOS: Francescos Caccini opera ir jos kontekstai“

Ansamblis „Lux Maris“:

 

Renata Dubinskaitė – meno vadovė, mecosopranas

Ieva Gaidamavičiūtė – sopranas

Saulė Šerytė – altas

Rima Švėgždaitė – barokinis smuikas

Roma Jaraminaitė – barokinė violončelė

Vaiva Eidukaitė-Storastienė – klavesinas

Pirmoji muzikos istorijoje moters kompozitorės parašyta opera – Francescos Caccini „Ruggiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“ – sukurta specialiai Lenkijos princo, būsimo LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo Vazos vizito Italijoje proga 1625 metais. Šįmet šiam reikšmingam kūriniui sukanka lygiai 400 metų.

 

Francesca Caccini gimė kompozitoriaus ir dainininko Giulio Caccini šeimoje. Jos tėvas buvo viena svarbiausių figūrų sukuriant monodijos stilių ir naująjį operos žanrą. Šeimoje dainavo visi – pats Giulio ir jo žmona Lucia, dvi dukros – Francesca ir Settimia (Vladislovas Vaza klausėsi Settimijos dainavimo), paskui antroji žmona Margherita ir sūnus Pompeo.

 

Būtent su monodijos ir operos sukūrimu atsirado ir profesionalios dainininkės moterys, kurioms iki tol tai nebuvo leidžiama. Francesca dainavo keletoje iš pačių pirmųjų operų – Jacopo Peri operoje „Euridikė“ (1600) ir Giulio Caccini „Euridikė“ (1602) bei kituose sceniniuose pastatymuose. Ankstyvosiose operose moterų balsai įkūnijo pagrindinius mitologinius personažus ir įvairias alegorines figūras (tokias kaip Poezija, Šlovė, Naktis), o jų ansambliai įgarsino čia nuolat sutinkamas nimfas, sirenas, gracijas ir mergeles. Jų duetai, trio ir chorai perteikė XVII a. pradžios operoms būdingas pastoralines nuotaikas - Antikos dievai, mitologiniai personažai buvo įkurdinami tyrame gamtos pasaulyje, kur gamtos dvasios nimfos simbolizavo grožį, harmoniją, jausmingumą. Daugumoje ankstyviausių operų kartojosi Euridikės ir Orfėjo, Dafnės (nimfos) ir Apolono mitai. Be jau minėtų dviejų Euridikių minėtinos operos J. Peri „Dafnė“ (1598), Claudio Monteverdi „Orfėjas“ (1607), Marco da Gagliano „Dafnė“ (1608), Domenico Belli „Kenčiantis Orfėjas“ (1616), Stefano Landi „Orfėjo mirtis“ (1619) ir t.t. Ir beveik visose jose pagrindinius veikėjus lydi piemenėlių ir nimfų, mergelių personažai, kurie prisijungia prie operos herojų džiaugsmo ar liūdesio nuotaikų, jas sustiprindami.

 

Franscesca Caccini, augdama tokioje muzikalioje šeimoje tapo ne tik pripažinta dainininke, bet ir vertinama kompozitore, o tėvui mirus perėmė jo pareigas Medici rūmuose. Muziką kūrė ir jos sesuo Settimia, nors šiandien išlikę vos keli jos parašyti kūriniai. Šioje programoje, į kurią klausytojus įveda rūmų mergelės (damigelle) iš operos “Ruggiero išlaisvinimas iš Alčinos salos”, simbolizuojančios ištikimybės, tyrumo, išminties dorybes, skamba ne tik pačios Francescos, bet ir jos tėvo Giulio ir sesers Settimijos kūriniai, atskleidžiantys ankstyvosios monodijos ir operos stilių nuo rečitatyvinio dainavimo iki strofinių dainų ir arijų. Platesnį kontekstą Francescos operai sukuria nimfų, gracijų ir damų ansambliai iš XVII a. pradžios operų – C. Monteverdi, S. Landi, M. da Gagliano, D. Belli, Francesco Cavalli bei Luigi Rossi sceninių kūrinių.

 

 

Koncertas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.