Publikuota 20251029
Renginio data: 2025m.Gruodžio1230 d.19:00 - 21:15 Visi renginiai
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė
MŪZA Rubackytė (fortepijonas; Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)
Gediminas Gelgotas ir Vilniaus miesto ansamblis NIKO
Dalyvauja Arūnas Kučinskas (kontrabosas)
Dalyvauja Arūnas Kučinskas (kontrabosas)
Salve Musa, Vivat Musica pristato Povilą Norkūną (fortepijonas)
Renginio metu išgirsime kompozitorių Ferenco Listo (Ferenc Liszt), Vidmanto Bartulio, Gedimino Gelgoto ir kitų kompozitorių kūrinius.
Bilietus galima įsigyti Valdovų rūmų kasose, „Bilietai LT“ kasose ir internetu www.bilietai.lt (taikomi aptarnavimo mokesčiai). Mokiniams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems taikomos nuolaidos (vietų su nuolaidomis skaičius ribotas!).
Koncertas vyks Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje. Koncertas su pertrauka. Vėluojantys klausytojai bus įleidžiami tik per pertrauką, į antrą koncerto dalį.
Į koncertą kviečiame su ne jaunesniais nei mokyklinio amžiaus vaikais. Mažesniųjų su visa šeima laukiame edukaciniuose užsiėmimuose Valdovų rūmų muziejuje.
Renginiai fotografuojami.
Koncerto rėmėjas Grand Hotel Vilnius, Curio Collection by Hilton
MŪZA Rubackytė
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė MŪZA RUBACKYTĖ – viena svarbiausių Lietuvos muzikinės kultūros ambasadorių pasaulyje. Pianistės tarptautinė karjera įspūdinga, ji groja su garsiais pasaulio orkestrais ir rengia rečitalius daugelyje prestižinių salių, nuolatos yra kviečiama į tarptautinių konkursų vertinimo komisijas, vadovauja meistriškumo kursams visame pasaulyje.
Ypatingą vietą M. Rubackytės repertuare užima Ferenco Liszto kūrinių interpretacijos, o JAV leidinys „Fanfare“ ją pavadino „viena geriausių gyvųjų F. Liszto atlikėjų“. Pianistė yra tarptautinių F. Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, draugijos „LiSZtuania“ ir nacionalinio konkurso „Lisztofonija“ prezidentė. 2012 m. už F. Liszto kūrybos sklaidą pasaulyje M. Rubackytė pelnė Vengrijos kultūros ministerijos prizą „Pro Hungarica“, 2024 m. Vengrijos prezidentas jai įteikė ordino „Už nuopelnus“ Riterio kryžių, jos dėka tarp „LiSZtuania“ ir Gedelės (Gödöllő) F. Liszto festivalio pasirašyta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis. Pianistės įrašytas trigubas F. Liszto „Klajonių metų“ albumas pripažintas visame pasaulyje, o Vengrijos F. Liszto sąjunga 41-uoju Didžiuoju prizu įvertino kompaktinę plokštelę „De la valse á l’abîme“ („Lyrinx“) kaip geriausią šio kompozitoriaus muzikos metų įrašą.
M. Rubackytės diskografijoje – daugiau kaip 30 albumų, unikalus bendradarbiavimas su kompanija „Doron“, išleista koncertų su orkestru šešių kompaktinių plokštelių serija „Great Lithuanian Live Recordings“. Pianistės albumas su Žasliuose gimusio litvako, žymaus pianisto Leopoldo Godowskio kūryba pelnė aukščiausius pasaulio muzikinės kritikos įvertinimus, tarp jų – „Diapason d’Or“ ir „fff Telerama“.
Naujausias, 2025-ųjų, leidinys – M. Rubackytės ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro įgrota dar vieno pianistei itin svarbaus autoriaus – Krzysztofo Pendereckio – kūrinių plokštelė (išleido firma „Evidence“), kurioje skamba dešimties dalių koncertas fortepijonui „Resurrection“ ir „Ciaccona“ (tai buvo transkripcijos fortepijonui solo pasaulinė premjera). Orkestrui diriguoja Keri-Lynn Wilson. M. Rubackytei K. Pendereckio fortepijoninio koncerto „Resurrection“ atlikimas ir įrašymas yra ne tik didžiulio darbo kulminacija, bet ir duoklė kompozitoriui, su kuriuo per ilgus metus užsimezgė ypatingi meniniai ryšiai ir gili draugystė.
Svarus M. Rubackytės indėlis į 2024 m. Lietuvos sezono Prancūzijoje organizavimą, įsimintinas sezono preliudas Invalidų katedroje, dalyvaujant abiejų valstybių prezidentams, bei 12 rečitalių visoje Prancūzijoje. Šių metų gruodžio 12 d. Čiurlionio metus užbaigs svarbiausias šios šventės užsienio šalyse akcentas – pianistės rečitalis „Salle Gaveau“ Paryžiuje. Taip pat šiais metais pianistė tapo atstatytos Claude’o Debussy gimtinės Sen Žermeno prie Lė (Saint-Germain-en-Laye)inauguracinio muzikinio sezono meno vadove.
2020 m. prancūzų leidykla „Ovadia“ išleido autobiografinę knygą „Gimusi po fortepijonu“, 2022 m. ją lietuvių kalba išleido „Tyto alba“. 2024 m. apie M. Rubackytę sukurtas dokumentinis filmas(rež. A. Marcinkevičiūtė) apkeliavo kelių žemynų kino sales ir buvo nominuotas „Sidabrinės gervės“ prizui trijose kategorijose.
Tarp daugelio kitų pianistei įteiktų įvertinimų – garbės medalis „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Didysis Komandoro kryžius, Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, Šv. Kristoforo statulėlė. 2021 m. pianistė apdovanota Lietuvos nacionalinės filharmonijos garbės ženklu „Tarnauju muzikai“. Diasporos profesionalų organizacija „Global Lithuanian Leaders“ išrinko M. Rubackytę „Globalios Lietuvos apdovanojimų 2024“ laureate už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
informaciją parengė Lietuvos nacionalinė filharmonija 2025
- - -
Vilniaus miesto ansamblis NIKO
Vilniaus miesto ansamblis NIKO – styginių instrumentų grupė, žinoma dėl savo patrauklių ir originalių pasirodymų, atliekanti progresyviąją klasikinę muziką mintinai, integruojanti į savo pasirodymus aukščiausio lygio styginiais instrumentais meistriškai pristatomas grojimo technikas bei minimalistinius vizualinius scenos efektus. Muzikavimo džiaugsmas, originalumas, drąsa ir išskirtinė atlikimo kokybė – visi šie žodžiai tinka šiam ansambliui apibūdinti. Pastaraisiais metais NIKO debiutavo pasaulinio lygio salėse ir festivaliuose, tarp kurių – prestižinės Niujorko „Weill Recital at Carnegie Hall“ (JAV), Leipcigo „Gewandhaus“ (Vokietija), Londono „Saint Martin-in-the-Fields“ ir „Roundhouse“ (Jungtinė Karalystė), Liepojos „Great Amber“ (Latvija), Odesos (Ukraina) filharmonijų salės, taip pat Uzedomo (Vokietija), Elveriumo (Norvegija), „Odessa Classics“ (Ukraina), Tulono (Prancūzija), Ventūros (JAV), Vilniaus ir kiti svarbūs Europos ir JAV festivaliai. 5,5 milijono klausytojų per savaitę sulaukianti radijo stotis „Classic FM“ 2018 m. transliavo tiesioginį NIKO pasirodymą Londone, o „BBC World Service“ pristatė dešimties minučių reportažą apie kolektyvą – pabrėžtas NIKO išskirtinumas, o ansamblis apibūdintas kaip „išties vertas dėmesio“. 2019 m. kolektyvas pasirodė ir rytinėje didelę auditoriją turinčio JAV televizijos kanalo „Fox TV“ laidoje.
Pastaraisiais metais vykstantys debiutai prestižinėse koncertų salėse, tokiose kaip „Tonhalle Zürich“ (2024), „Grand Théâtre de Provence“ (2024) ar „Weill Recital at Carnegie Hall“ (2023), taip pat „Warner Classics“ išleistas naujas ansamblio albumas „Consonance“ (2024) žymi dar vieną reikšmingą šuolį jau ir taip įspūdingoje ansamblio istorijoje. 2025 metus NIKO pradėjo ryškiu pasirodymu tarptautinės reikšmės istoriniame įvykyje, kai trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – sinchronizavo savo elektros sistemas su žemyninės Europos sinchronine erdve. Jų pasirodymo klausėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Ansamblis aktyviai reprezentuoja Lietuvą svarbių diplomatinių ir kultūrinių renginių metu Lietuvoje ir užsienyje, tarp kurių – pasirodymai pasaulinėse parodose „Expo“ Astanoje (Kazachstane) ir Dubajuje (JAE), Europos Parlamente Briuselyje, per užsienio monarchų ir valstybinių delegacijų priėmimus Lietuvoje, nacionalinių ir valstybinių apdovanojimų progomis ir t. t. Deleguotas visų trijų Baltijos šalių Seimų NIKO kolektyvas paminėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos šimtmečius Europos Komisijoje Strasbūre. NIKO taip pat pasirodė Jo Šventenybės Dalai Lamos bei popiežiaus Pranciškaus vizitų Lietuvoje metu, koncertavo Jos Ekscelencijai Norvegijos karalienei Sonjai.
NIKO bendradarbiauja su pasaulinio lygio atlikėjais, tarp kurių – Kristjanas Järvis, Davidas Geringas, Romanas Patkoló, Mari Samuelsen, Davidas Nebelis, Peteris Gregsonas, Ksenija Sidorova, Ole Edvardas Antonsenas, Januszas Wawrowskis, Francesco Tristano ir kiti. Gedimino Gelgoto pirmąją simfoniją „Extracultural“ grupė atliko kartu su Vidurio Vokietijos radijo (MDR) simfoniniu orkestru ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Ankstesni NIKO albumai įrašyti prestižinėse „Peermusic Classical“ (Hamburgas), „Paramount“ (Los Andželas) ir „Metropolis“ (Londonas) studijose. Aktyvi koncertinė orkestro geografija aprėpia Europą, Aziją ir Šiaurės Ameriką.
NIKO buvo įkurtas 2006 m. kompozitoriaus ir dirigento Gedimino Gelgoto, kolektyvas yra Vilniaus miesto rotušės rezidentas, nuolatos atstovaujantis Vilniaus ir Lietuvos vardui svarbių diplomatinių misijų metu. NIKO artistai yra daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai, o kolektyvo meno vadovo Gedimino Gelgoto muzika skamba prestižiniuose Europos festivaliuose. 2015 m. kompozitoriui įteiktas Vilniaus m. savivaldybės „Šv. Kristoforo“ apdovanojimas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija, 2020 m. – aukščiausias LR kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
„Atlikdami kūrinius mintinai ir sujungdami populiariosios ir klasikinės muzikos idiomas su netradicinėmis styginių instrumentų grojimo technikomis, į pasirodymą įtraukdami dainavimą ar minimalistinę choreografiją, NIKO ansamblio nariai sukuria stulbinančią patirtį. Efektas užburiantis, rezultatas patrauklus įvairaus amžiaus publikai“, – teigia koncertų kuratorius Judas Newbornas.
informaciją parengė Vilniaus miesto ansamblis NIKO 2025
- - -
Povilas Norkūnas
Jaunosios kartos pianistas, jau spėjęs pelnyti publikos simpatijas daugybėje Lietuvos scenų. Fortepijonu jis pradėjo groti vos septynerių, o pirmąsias muzikines paslaptis perprato Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje.
Vėliau studijas tęsė Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas dėst. J. Aleknavičių, o baigęs ją, metus mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. J. Karnavičių. Šiemet Povilas pradėjo naują akademinį etapą – studijas Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete (Vokietija), prof. Ewos Kupiec klasėje.
Scena – ne vienintelė vieta, kur atsiskleidžia Povilo talentas. Jis aktyviai dalyvauja konkursuose ir jau yra sukaupęs įspūdingą tarptautinių laimėjimų kraitį. Publikai jis koncertavo Nacionalinėje filharmonijoje, Sapiegų rūmuose, Vilniaus rotušėje, Paliesiaus dvare ir kitose žinomose Lietuvos koncertų erdvėse.
Povilas taip pat yra Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo alumnas. Fondo remiamas 2024 m. pabaigoje jis dalyvavo jaunųjų talentų programoje „Jaunojo atlikėjo rezidencija“, per kurią surengė rečitalį gyvame radijo stoties „LRT Klasika“ eteryje.