Iš Krokuvos, Vilniaus ir Varšuvos – į Belovežą. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kelionės ir medžioklės

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiajame kieme bus eksponuojama Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto plėtros fondo (Lenkija) organizuojama stendinė paroda „Iš Krokuvos, Vilniaus ir Varšuvos – į Belovežą. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kelionės ir medžioklės“, skirta medžioklės fenomeno svarbai valdovo gyvenime ir Belovežo medžioklės dvaro tyrimams pristatyti.

 

Medžioklė užėmė reikšmingą vietą Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių bei diduomenės gyvenime – tai buvo ne vien pramoga ar laisvalaikio leidimo forma. Ji turėjo svarbią praktinę ir simbolinę reikšmę. Sėkmingai valdovo sumedžioti žvėrys demonstravo jo galią, taip pat buvo suprantami kaip būsimų karinių laimėjimų ženklas. Iš svarbių valdymo centrų – Krokuvos, Vilniaus, Varšuvos – valdovai itin dažnai vykdavo į medžiokles. Sklandžioms medžioklėms užtikrinti buvo įkurtas ne vienas medžioklės dvaras, turėjęs patenkinti medžiojančio valdovo poreikius. Vis dėlto istoriniai šaltiniai liudija, kad viena mylimiausių Jogailaičių ir kitų dinastijų valdovų medžioklių vietų buvo Belovežo giria.

 

Nuo XIV a. iki XVIII a. pabaigos Belovežo giria plytėjo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, prie sienos su Lenkijos Karalyste. Ji išliko iki šių dienų, kadangi šią girią globojo ir saugojo Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. 1386–1795 m. (per 410 metų) vienuolika Lenkijos ir Lietuvos valdovų lankėsi Beloveže daugiau nei 100 kartų. Belovežo girioje vyko karališkosios stumbrų, briedžių, elnių ir meškų medžioklės.

 

Valdovo medžioklės dvaras egzistavo jau XIV a. pabaigoje išskirtinėje teritorijoje, kuri vėliau buvo pavadinta Senuoju Belovežu. XVI a. pabaigoje valdovas Žygimantas Vaza (1587/1588–1632) dvarą perkėlė į Naująjį (dabartinį) Belovežą. Kiti dvarai buvo pastatyti valdant Augustui III (1733–1763) ir Stanislovui Augustui Poniatovskiui (1764–1795). Paskutinį valdovo dvarą per 1831 m. sukilimą sugriovė carinės Rusijos kariuomenė.

 

Paroda pristatoma kaip projekto „Vazų paveldas Beloveže (rūmų ąžuolų paslaptis)“ dalis, „Mokslas visuomenei II“, Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministerija.

2025 m. paroda bus pristatoma lenkų, lietuvių bei anglų kalbomis Lenkijoje ir Lietuvoje: Nepolomicių muziejuje, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (Vilniuje), Belovežo nacionalinio parko direkcijoje ir muziejuje (Beloveže), Karaliaus Jono III Sobieskio rūmuose Vilanuve (Varšuva).

 

 

Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto plėtros fondas (Lenkija)

 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

 

Prof. habil. dr. Bogumiła Jędrzejewska (Lenkijos mokslų akademija, Žinduolių tyrimų institutas, Belovežas)

Dr. Joanna Wawrzeniuk (Kardinolo Stefano Višinskio universiteto Archeologijos institutas, Varšuva)

Dr. Joanna Wawrzeniuk (Kardinolo Stefano Višinskio universiteto Archeologijos institutas, Varšuva)

Dr. Toma Zarankaitė-Margienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius)

 

Vytautas Gailevičius, Andrius Kerulis, Eglė Nemeikaitė

 

Augustė Gočelkytė, Monika Petrulienė, Mindaugas Egidijus Puidokas

 

Kęstutis Karla, Bartosz Mariankowski

 

Liuda Skripkienė