Publikuota 20241018
Renginio data: 2024 m.Spalio1029 d. - 2025 m.Sausio0126 d. Visi renginiai
Valdovų rūmai
Lietuvos didikų giminės praeitis ir paveldas
Parodos globėjai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas
Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas
Pacai – viena garsiausių, seniausių, įtakingiausių, turtingiausių, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei labiausiai nusipelniusių didikų giminių, turėjusių grafų titulą. Tikėtina Pacų kilties vieta – Gardino ir Lydos apylinkės. Kaip ir daugelis kitų Lietuvos didikų giminių, Pacai nuolat pabrėždavo savo romėniškos kilmės legendą. Dėl išskirtinio vaidmens Lietuvos istorijoje ši giminė gali būti lyginama su kunigaikščiais Radvilomis ar Sapiegomis. Vienu metu Pacai buvo tapę netgi faktiškais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais, tęsusiais Lietuvos valstybingumo sergėjimo ir stiprinimo tradiciją. Daugelis Pacų giminės atstovų užėmė aukščiausius valstybinius ir bažnytinius postus, turėjo gerą išsilavinimą, pasižymėjo meniniu skoniu.
Valdovų rūmų muziejaus parodoje, skirtoje Pacų giminės istorijai, atraskite šios svarbios šeimos kilmės istoriją ir jos per šimtmečius suformuotas giminės tradicijas, jų palikimą ateities Lietuvai. Pasak vieno iš parodos kuratorių, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinio direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „šiai parodai Valdovų rūmų muziejus rengėsi trejus metus. Eksponatus skolino pusšimtis institucijų ir privatūs kolekcininkai iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, o vaizdinę medžiagą parodai ir rengiamam išsamiam jos katalogui pateikė dar daugiau nei dešimt kitų atminties institucijų iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos“.
V. Dolinsko teigimu, „nuveiktas didžiulis darbas. Pacų istorijai ir paveldui skirta paroda tęsia tradiciją pristatyti ryškiausias, vertingiausią paveldą palikusias istorines Lietuvos didikų gimines. 2012 m. parodos sulaukė kunigaikščiai Sapiegos, o 2019–2020 m. sandūroje – kunigaikščiai Radvilos. Grafams Pacams surengta paroda išsiskiria tuo, kad joje pristatoma jau išmirusi didikų giminė, kuri pati negali nei pasirūpinti savo protėvių paveldu, nei toliau kaupti kolekcijų, formuoti giminės ar atskirų jos atstovų istorinio įvaizdžio ir veikti visuomenės istorinės atminties. Tad didikams Pacams skirta paroda tampa dar aktualesniu paminklu, įprasminančiu kadaise didžios, bet išnykusios didikų giminės nuopelnus, unikalų jų paveldą“.
Grafai Pacai – įtakingi valstybės politikai, dosnūs mecenatai
Pacai reiškėsi daugelyje Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Jie dažnai išsiskyrė kaip įžvalgūs politikai ir diplomatai, talentingi karvedžiai, stropūs ganytojai, Bažnyčios rėmėjai, dosnūs meno mecenatai, sumanūs žemvaldžiai. Pacai net aštuoniolika kartų buvo tapę Lietuvos ir Lenkijos senatoriais, vienuolika kartų užėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ministrų postus, dvidešimt vieną kartą buvo skiriami aukštais Lietuvos valstybės dignitoriais, net penki giminės atstovai buvo vyskupais.
[-]
Lietuvos valstybės politiniame elite Pacų protėviai pasirodė jau XV a. pirmoje pusėje. Net keli šios giminės atstovai XV–XVI a. buvo Lietuvos valstybės ministrais, vaivadomis, kaštelionais, Ponų Tarybos nariais. XVI a. antroje pusėje gyvenę broliai – Smolensko kaštelionas Dominykas ir Vilniaus kaštelionas Povilas – tapo dviejų svarbiausių Pacų giminės linijų, pavadintų pagal vėliau gyvenusių ryškiausių giminės atstovų užimtas svarbiausias pareigybes (kanclerio ir etmono), pradininkais. Vis dėlto ilgą laiką Pacai buvo likę galingesnių Lietuvos didikų giminių šešėlyje.
Savo giminės įtakos ir šlovės Lietuvoje viršūnę Pacai pasiekė tik XVII amžiuje. Giminės iškilimo ir šlovės pagrindus padėjo vyresniosios kanclerio linijos atstovas – Lietuvos didysis iždininkas ir pakancleris Steponas Kristupas Pacas. Jis gavo gerą išsilavinimą, keliavo po Europą, pelnė valdančiosios Vazų dinastijos pasitikėjimą. Lietuvos sostinėje Steponas Kristupas Pacas rūpinosi Šv. Kazimiero koplyčios statybomis ir Valdovų rūmų rekonstrukcija, čia išskirtinėmis fundacijomis taip pat įamžino ir savo didikiškas aspiracijas. Jaunesniosios, arba etmono, linijos įtaką Lietuvoje įtvirtino Žemaičių vyskupas Mikalojus ir jo brolis, Lietuvos rūmų iždininkas bei Trakų vaivada, Petras.
Du pakanclerio Stepono Kristupo Paco sūnūs – Lietuvos didysis kancleris Kristupas Zigmantas bei Trakų vaivada, o vėliau Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas – ir du jaunesniosios etmono linijos atstovai – Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras bei Žemaičių vyskupas Kazimieras – XVII a. antroje pusėje užėmė aukščiausias pareigybes Lietuvoje, pasiekė giminės galybės apogėjų ir buvo laikomi bene įtakingiausiais valstybininkais visoje Abiejų Tautų Respublikoje.
Jie tapo pirmaisiais Lietuvos senatoriais ir daugiau nei du dešimtmečius faktiškai valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, gynė ir stiprino jos valstybinį statusą. Pacai garsėjo kaip aktyvūs ir dosnūs mecenatai. Pažaislio vienuolynas, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Varnių katedra, dveji (Kanclerio ir Etmono) rūmai Lietuvos sostinėje, Vilniaus katedros lobyno liturginiai rūbai ir indai, herbiniai gobelenai – tai ypatingos istorinės ir meninės vertės kūriniai, leidžiantys kalbėti apie savitą „Pacų baroką“ XVII a. antros pusės Lietuvoje.
„Auksinei Pacų kartai“ nepalikus palikuonių, kitų giminės šakų atstovai XVIII a. vėl turėjo tenkintis labiau antraeiliu vaidmeniu Lietuvoje, tik kartkartėmis užimdami senatorių ar ministrų postus. Anuomet nebepajėgdami savarankiškai formuoti Lietuvos politikos darbotvarkės, grafai Pacai dažniausiai šliejosi prie kunigaikščių Radvilų grupuotės. Bene ryškiausiu Pacų giminės atstovu XVIII a. visoje Respublikoje laikytinas Lietuvos kariuomenės generolas Mykolas Jonas Pacas. Baro konfederacijos laikais jis buvo Lietuvos generalinės konfederacijos lyderiu ir pavadavo savo Lenkijos kolegą. Sukilėlių Mykolas Jonas Pacas buvo laikomas Abiejų Tautų Respublikos vadovu.
Paskutinis ryškus grafų Pacų giminės atstovas buvo Prancūzijos kariuomenės generolas, Lenkijos Karalystės senatorius ir vienas 1831 m. sukilimo vadų Liudvikas Mykolas. Jis sukaupė visus giminės turtus, pagarsėjo kaip mecenatas bei kolekcininkas, įsirengė prabangias rezidencijas Dauspudoje ir Varšuvoje. Dėl dalyvavimo sukilime prieš Rusiją grafas buvo priverstas emigruoti, o jo turtai buvo konfiskuoti. Liudviko Mykolo Paco duktė Liudvika buvo paskutinė giminės atstovė, ištekėjusi už kunigaikščio Pranciškaus Ksavero Sapiegos ir mirusi XIX a. pabaigoje.
Iš viso parodoje rodoma bemaž 300 eksponatų: tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir kitų taikomosios dailės kūrinių, piešinių ir projektų, senųjų fotografijų, autentiškų dokumentų ir senųjų spaudinių, ginklų ir šarvų, kitų istorinių relikvijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių rinkinių (iš viso – net iš penkiasdešimties savininkų). Išliko palyginti nedaug Pacų portretų, o ir dalis jų buvo pagrobta ir slapstoma Rusijoje. Tačiau žadą atima Pacų sukurti įstabūs architektūros paminklai ir išlikę, parodoje pristatomi stulbinantys sakralinės auksakalystės kūriniai, žėrintys liturginiai rūbai, įspūdingi herbiniai gobelenai, vertingi paveikslai.
Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Instytut Adama Mickiewicza, Polska
Parodos bendraorganizatoriai
Bažnytinio paveldo muziejus
Vilniaus universiteto biblioteka
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Parodos partneriai
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lenkijos institutas Vilniuje
Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum, Polska
Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, Polska
Vilniaus arkivyskupijos kurija
Kauno arkivyskupijos kurija
Kaišiadorių vyskupijos kurija
Panevėžio vyskupijos kurija
Telšių vyskupijos kurija
Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija Pažaislyje
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Parodos eksponatų savininkai
Alytaus kraštotyros muziejus
Archiwum Główne Akt Dawnych, Polska
Bažnytinio paveldo muziejus
Biblioteka Jagiellońska, Polska
Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia
Kaišiadorių vyskupijos kurija
Kauno apskrities viešoji biblioteka
Kauno arkivyskupijos muziejus
Kauno arkivyskupijos kurija
Kauno Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia
Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija Pažaislyje
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Merkinės krašto muziejus
Merkinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Muzeum Łazienki Królewskie w Warszawie, Polska
Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Muzeum Narodowe w Poznaniu, Polska
Muzeum Narodowe w Warszawie, Polska
Muzeum Pałacu Jana III w Wilanowie, Polska
Muzeum Ziemi Tarnowskiej, Polska
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Opactwo Benedyktynek w Żarnowcu, Polska
Panevėžio vyskupijos kurija
Privati kolekcija
Sakralinis muziejus Pažaislio vienuolyno ansamblyje
Svetingumo kompleksas Pažaislio vienuolyne „Monte Pacis“
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Telšių vyskupijos kurija
Trakų istorijos muziejus
Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia
Užuguosčio Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
Vilniaus arkivyskupijos kurija
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Vilniaus Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčia
Vilniaus Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino vienuolynas
Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia
Vilniaus universiteto biblioteka
Vilniaus universiteto muziejus
Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Polska
Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, Polska
Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum, Polska
Žemaičių muziejus „Alka“
Львівська національна галерея мистецтв імені Бориса Возницького, Україна
Львівський історичний музей, Україна
Parodos vaizdai
Archiwum Główne Akt Dawnych, Polska
Biblioteka Jagiellońska, Polska
Biblioteka Książąt Czartoryskich – Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Biblioteka Narodowa, Polska
Castello Sforzesco, Italia
Museu Nacional d’Art de Catalunya, España
Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Muzeum Narodowe w Warszawie, Polska
PAN Biblioteka Kórnicka, Polska
Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Polska
Parodos koncepcijos autoriai ir kuratoriai
Prof. habil. dr. Anna Sylwia Czyż, dr. Vydas Dolinskas, Marijus Uzorka
Parodos ekspozicijos plano autoriai
Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Ignas Račickas, Gabija Tubelevičiūtė, dr. Toma Zarankaitė-Margienė
Parodos koordinatoriai
Dalius Avižinis, Marijus Uzorka, Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Ignas Račickas,
Gabija Tubelevičiūtė, Anna Czekaj
Parodos konsultantai
Dr. Paulius Bugys, dr. Žygimantas Buržinskas, Piotr Jacek Jamski, akad. dr. (HP) Rūta Janonienė, Arūnas Kalėjus, dr. Irutė Kaminskaitė, prof. dr. Ieva Kuizinienė, Ieva Masiulienė, dr. Rita Pauliukevičiūtė, dr. Laura Petrauskaitė, Svetlana Poligienė, Aušra Rinkūnaitė, Gintautas Striška, Ėrika Striškienė, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dr. Rima Valinčiūtė-Varnė, dr. Toma Zarankaitė-Margienė
Parodos restauracinės priežiūros koordinatoriai
Prof. dr. Jūratė Senvaitienė, Mantvidas Mieliauskas, Bernadeta Rudytė, Dainius Šavelis, Indraja Kubilytė-Bogan, Simonas Jonaitis
Parodos mokslinės ir kultūrinės programos koordinatoriai
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vytautas Gailevičius, Eglė Nemeikaitė
Parodos edukacinės programos kūrėjai
Dr. Nelija Kostinienė, Tomas Manusadžianas, Neda Marcinkonytė, Saulė Matulevičiūtė, Agata Sadovska-Bumbul
Parodos leidybos koordinatorės
Dr. Živilė Mikailienė, Gintarė Tadarovska
Parodos redaktorė
Liuda Skripkienė
Vertėja į anglų kalbą
Albina Strunga
Parodos rinkodaros ir informacijos koordinatoriai
Mindaugas Egidijus Puidokas, Monika Petrulienė, Augustė Gočelkytė, Deimantė Šuliauskaitė, Asta Junevičienė
Parodos techninio įrengimo koordinatoriai
Kęstutis Karla, Aurimas Ramelis, Saulius Marteckas
Specialusis parodos rėmėjas
Viešbutis „Pacai“
Parodos generalinė rėmėja
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Parodos rėmėjai
UAB „DOJUS agro“, draudimo bendrovė „BTA“
Parodos informaciniai rėmėjai
LRT, „Lietuvos rytas“, lrytas.lt, „JCDecaux“, „Legendos“
