Paroda „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“

 

 

Tarptautinėje istorinės ikonografijos parodoje pristatoma Vilniaus pilių ir vieno svarbiausių jų objektų – Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos – kilmė, raida ir atminimas bei atkūrimo vizijos. Parodoje rodoma bemaž 200 vizualinių šaltinių – kartografijos, tapybos, grafikos ir kitų darbų, chronologiškai siekiančių nuo XIV pabaigos iki XX a. antros pusės. Greta autentiškų kūrinių – ir padidintos faksimilės, leidžiančios geriau įžvelgti svarbias detales.

 

 

Ankstyvoji Vilniaus pilių istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi, o Vilniaus miestas jau Gedimino laiškuose paminėtas kaip valdovo rezidencija – valstybės sostinė. Nuo pat XIV a. Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, politinis, administracinis, diplomatinis, karinis, ūkinis, kultūrinis ir dvasinis centras. Pilyse ilgainiui buvo sutelktos visos svarbiausios valstybės ir visuomenės gyvenimo struktūros: valdovo rezidencija su iždu ir archyvu, vyskupo katedra su rūmais, Kapitulos namais bei Katedros mokykla, valdovo šeimos mauzoliejus, Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, arsenalai, pilies prižiūrėtojo buveinė, kalėjimas ir t. t. Čia vyko didžiojo kunigaikščio pakėlimo ceremonijos, rinkosi Ponų Taryba ir seimai, vyko teismai, buvo kalamos monetos, priimamos užsienio delegacijos, muzikuojama ir statomos operos.

 

 

Istorinės aplinkybės lėmė, kad turtingą istoriją menantis Vilnius negali didžiuotis ankstyvųjų Naujųjų laikų kartografijos ir kitų vizualinių šaltinių paveldo gausa. Simboliška, bet daugiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės amžinosios sostinės Vilniaus ir dažnai jau prarastų statinių vaizdų buvo sukurta valstybingumo netekties laikais. XVIII a. pabaigos – XIX a. visuomenę audrino Rusijos represijos ir skaudžios netektys – šlovingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeities liudininkių – Žemutinės bei Aukštutinės pilių – praradimai ir valdovų rezidencijos nušlavimas nuo žemės paviršiaus. [-] Netekčių akivaizdoje Valdovų rūmai imti suvokti ir vertinti kaip svarbus valstybinės tapatybės, istorinės atminties atributas. Romantizmo epochoje sukurta bei įvairiu būdu paskelbta daugybė nebeegzistavusių Vilniaus pilių ansamblio ir atskirų jo pastatų vizijų, liudijusių šių Lietuvos valstybės centro istorinių objektų simbolinę reikšmę bei prasmę. XX a. pradėti Vilniaus pilių ir atskirų jų statinių tyrimai, rengti rekonstrukcijų projektai, puoselėtos viltys atkurti šiuos simbolius.

 

 

Tarptautinėje parodoje „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“ Lietuvos sostinės centro raidos pasakojimas kuriamas pasitelkus kraštovaizdžio kismo ir istorinės atminties kategorijas. Penkios teminės parodos dalys – „Topografija“, „Būtis“, „Gyvastis“, „(Iš)trynimas“, „Su(si)grąžinimas“ – suteikia unikalią galimybę pažvelgti į viso Vilniaus pilių ansamblio raidą: kūrimo, klestėjimo ir nuosmukio laikotarpius, griūtį, nebūtį, atmintį, bandymus atkurti Lietuvos valstybingumo simbolį bei atskirus jo svarbiausius komponentus. Taip pat parodoje galima pamatyti neįkainojamus Vilniaus miesto ir jo pilių vizualinius šaltinius: Pranciškaus Smuglevičiaus (Franciszek Smuglewicz, 1745–1807) sepijų albumą, Martyno Knakfuso (Marcin Knackfus, Knackfuss, apie 1740 – apie 1821), Lauryno Gucevičiaus (1753–1798), Pjetro de Rosio (Pietro de Rossi, 1761–1831) piešinius ir jų kartotes, garsių XIX a. dailininkų Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762–1835), Vincento Smakausko (, 1797–1876), Juozapo Kamarausko (1874–1946) ir kitų vizijas, dailės istoriko Mariano Moreliovskio (Marian Morelowski, 1884–1963), architektų Zigmunto Mečislovo Čaikovskio (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950) ir Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) sukurtus Vilniaus planus ir Valdovų rūmų rekonstrukcinius piešinius bei kitus artefaktus, šiandien plačiai išblaškytus po daugelio valstybių istorinės atminties institucijas.

 

Parodoje pristatomi Vilniaus pilių vaizdai – tai senosios bei modernios Lietuvos valstybės ir jos amžinosios sostinės Vilniaus svarbiausi simboliai ir atpažinimo ženklai, liudijantys Lietuvos valstybingumo tęstinumą, nacionalinės tapatybės ir nūdienos kūrybinių galių tvirtumą.

 

Paroda simboliškai vainikuoja ir užbaigia Valdovų rūmų muziejaus kelerius metus vykdytą programą, skirtą Lietuvos sostinės Vilniaus 700 metų sukakčiai.

 

 

Krokuvos nacionalinis muziejus (Lenkija)

Varšuvos nacionalinis muziejus (Lenkija)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Vilniaus universiteto biblioteka

Lenkijos institutas Vilniuje

 

Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Gabija Tubelevičiūtė, Marijus Uzorka

 

Dalius Avižinis, Gabija Tubelevičiūtė, Marijus Uzorka

 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Biblioteka Książąt Czartoryskich – Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Muzeum Narodowe w Warszawie, Polska
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Vilniaus universiteto biblioteka
Rasa Augutytė / Privati kolekcija / Private collection
Marijus Uzorka / Privati kolekcija / Private collection

 

Arhiv Republike Slovenije
Biblioteka Jagiellońska, Polska
Biblioteka Książąt Czartoryskich – Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Biblioteka Narodowa, Polska
Lietuvos aviacijos muziejus
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“
Lietuvos nacionalinis muziejus
Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Muzeum Narodowe w Warszawie, Polska
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Staatsbibliothek zu Berlin – Preussischer Kulturbesitz, Deutschland

 

Parodos kuratoriai, koncepcijos ir ekspozicijos plano autoriai
Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Gabija Tubelevičiūtė, Marijus Uzorka

 

Parodos koordinatoriai
Dalius Avižinis, Gabija Tubelevičiūtė, Marijus Uzorka, Ignas Račickas

 

Parodos konsultantai
Dr. Vydas Dolinskas, dr. Toma Zarankaitė-Margienė, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Ignas Račickas

 

Mantvidas Mieliauskas

 

Parodos mokslinės ir kultūrinės programos koordinatorės
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Ignė Grigaitytė

 

Parodos edukacinės programos koordinatorės
Gretė Ginaitytė, Neda Marcinkonytė, Agata Sadovska

 

Parodos leidybos koordinatorė
Dr. Živilė Mikailienė

 

Parodos redaktorė
Laima Kunickytė

 

Vertėja į anglų kalbą
Albina Strunga

 

Monika Petrulienė, Mindaugas Puidokas

 

Parodos techninio įrengimo koordinatoriai
Kęstutis Karla, Aurimas Ramelis, Saulius Marteckas