Paroda „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“

Renginio data: 2023 m.Spalio1012 d.18:00 - 2024 m.Sausio0114 d.16:00 Visi renginiai
Valdovų rūmai

Edukaciniai renginiai 6

Parodos globėja
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė
 
Skiriama Vilniaus miesto 700 metų sukakčiai
 
Tarptautinėje istorinės ikonografijos parodoje pristatoma Vilniaus pilių ir vieno svarbiausių jų objektų – Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos – kilmė, raida ir atminimas bei atkūrimo vizijos. Parodoje rodoma bemaž 200 vizualinių šaltinių – kartografijos, tapybos, grafikos ir kitų darbų, chronologiškai siekiančių nuo XIV pabaigos iki XX a. antros pusės. Greta autentiškų kūrinių – ir padidintos faksimilės, leidžiančios geriau įžvelgti svarbias detales.
 
Vilnius – valstybės sostinė ir valdovo rezidencija nuo XIV amžiaus
 
Ankstyvoji Vilniaus pilių istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi, o Vilniaus miestas jau Gedimino laiškuose paminėtas kaip valdovo rezidencija – valstybės sostinė. Nuo pat XIV a. Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, politinis, administracinis, diplomatinis, karinis, ūkinis, kultūrinis ir dvasinis centras. Pilyse ilgainiui buvo sutelktos visos svarbiausios valstybės ir visuomenės gyvenimo struktūros: valdovo rezidencija su iždu ir archyvu, vyskupo katedra su rūmais, Kapitulos namais bei Katedros mokykla, valdovo šeimos mauzoliejus, Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, arsenalai, pilies prižiūrėtojo buveinė, kalėjimas ir t. t. Čia vyko didžiojo kunigaikščio pakėlimo ceremonijos, rinkosi Ponų Taryba ir seimai, vyko teismai, buvo kalamos monetos, priimamos užsienio delegacijos, muzikuojama ir statomos operos.
 
Valstybingumo netekties akivaizdoje Valdovų rūmai imti vertinti kaip valstybės laisvės ir svarbus istorinės atminties simbolis
 
Istorinės aplinkybės lėmė, kad turtingą istoriją menantis Vilnius negali didžiuotis ankstyvųjų Naujųjų laikų kartografijos ir kitų vizualinių šaltinių paveldo gausa. Simboliška, bet daugiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės amžinosios sostinės Vilniaus ir dažnai jau prarastų statinių vaizdų buvo sukurta valstybingumo netekties laikais. XVIII a. pabaigos – XIX a. visuomenę audrino Rusijos represijos ir skaudžios netektys – šlovingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeities liudininkių – Žemutinės bei Aukštutinės pilių – praradimai ir valdovų rezidencijos nušlavimas nuo žemės paviršiaus. [-] Netekčių akivaizdoje Valdovų rūmai imti suvokti ir vertinti kaip svarbus valstybinės tapatybės, istorinės atminties atributas. Romantizmo epochoje sukurta bei įvairiu būdu paskelbta daugybė nebeegzistavusių Vilniaus pilių ansamblio ir atskirų jo pastatų vizijų, liudijusių šių Lietuvos valstybės centro istorinių objektų simbolinę reikšmę bei prasmę. XX a. pradėti Vilniaus pilių ir atskirų jų statinių tyrimai, rengti rekonstrukcijų projektai, puoselėtos viltys atkurti šiuos simbolius.
 
Vaizduose – Vilniaus pilių raida
 
Tarptautinėje parodoje „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“ Lietuvos sostinės centro raidos pasakojimas kuriamas pasitelkus kraštovaizdžio kismo ir istorinės atminties kategorijas. Penkios teminės parodos dalys – „Topografija“, „Būtis“, „Gyvastis“, „(Iš)trynimas“, „Su(si)grąžinimas“ – suteikia unikalią galimybę pažvelgti į viso Vilniaus pilių ansamblio raidą: kūrimo, klestėjimo ir nuosmukio laikotarpius, griūtį, nebūtį, atmintį, bandymus atkurti Lietuvos valstybingumo simbolį bei atskirus jo svarbiausius komponentus. Taip pat parodoje galima pamatyti neįkainojamus Vilniaus miesto ir jo pilių vizualinius šaltinius: Pranciškaus Smuglevičiaus (Franciszek Smuglewicz, 1745–1807) sepijų albumą, Martyno Knakfuso (Marcin Knackfus, Knackfuss, apie 1740 – apie 1821), Lauryno Gucevičiaus (1753–1798), Pjetro de Rosio (Pietro de Rossi, 1761–1831) piešinius ir jų kartotes, garsių XIX a. dailininkų Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762–1835), Vincento Smakausko (, 1797–1876), Juozapo Kamarausko (1874–1946) ir kitų vizijas, dailės istoriko Mariano Moreliovskio (Marian Morelowski, 1884–1963), architektų Zigmunto Mečislovo Čaikovskio (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950) ir Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) sukurtus Vilniaus planus ir Valdovų rūmų rekonstrukcinius piešinius bei kitus artefaktus, šiandien plačiai išblaškytus po daugelio valstybių istorinės atminties institucijas.
 
Parodoje pristatomi Vilniaus pilių vaizdai – tai senosios bei modernios Lietuvos valstybės ir jos amžinosios sostinės Vilniaus svarbiausi simboliai ir atpažinimo ženklai, liudijantys Lietuvos valstybingumo tęstinumą, nacionalinės tapatybės ir nūdienos kūrybinių galių tvirtumą.
 
Paroda simboliškai vainikuoja ir užbaigia Valdovų rūmų muziejaus kelerius metus vykdytą programą, skirtą Lietuvos sostinės Vilniaus 700 metų sukakčiai.
 
 
Parodos partneriai 
Krokuvos nacionalinis muziejus (Lenkija)
Varšuvos nacionalinis muziejus (Lenkija)
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Vilniaus universiteto biblioteka
Lenkijos institutas Vilniuje
 
Parodos kuratoriai
Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Gabija Tubelevičiūtė, Marijus Uzorka
 
Parodos koordinatoriai
Dalius Avižinis, Gabija Tubelevičiūtė, Marijus Uzorka
 
Parodos organizatorius
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
 
Parodos eksponatų savininkai 
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Biblioteka Książąt Czartoryskich – Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Muzeum Narodowe w Warszawie, Polska
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Vilniaus universiteto biblioteka
Rasa Augutytė / Privati kolekcija / Private collection
Marijus Uzorka / Privati kolekcija / Private collection
 
Parodos vaizdai
Arhiv Republike Slovenije
Biblioteka Jagiellońska, Polska
Biblioteka Książąt Czartoryskich – Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Biblioteka Narodowa, Polska
Lietuvos aviacijos muziejus
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“
Lietuvos nacionalinis muziejus
Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska
Muzeum Narodowe w Warszawie, Polska
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Staatsbibliothek zu Berlin – Preussischer Kulturbesitz, Deutschland
 
Parodos kuratoriai, koncepcijos ir ekspozicijos plano autoriai
Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Gabija Tubelevičiūtė, Marijus Uzorka
 
Parodos koordinatoriai
Dalius Avižinis, Gabija Tubelevičiūtė, Marijus Uzorka, Ignas Račickas
 
Parodos konsultantai
Dr. Vydas Dolinskas, dr. Toma Zarankaitė-Margienė, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Ignas Račickas
 
Parodos restauracinės priežiūros koordinatorius
Mantvidas Mieliauskas
 
Parodos mokslinės ir kultūrinės programos koordinatorės
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Ignė Grigaitytė
 
Parodos edukacinės programos koordinatorės
Gretė Ginaitytė, Neda Marcinkonytė, Agata Sadovska
 
Parodos leidybos koordinatorė
Dr. Živilė Mikailienė
 
Parodos redaktorė
Laima Kunickytė
 
Vertėja į anglų kalbą
Albina Strunga
 
Parodos informacijos ir rinkodaros koordinatoriai
Monika Petrulienė, Mindaugas Puidokas
 
Parodos techninio įrengimo koordinatoriai
Kęstutis Karla, Aurimas Ramelis, Saulius Marteckas
 
 

Susiję įrašai

Edukaciniai renginiai

Publikuota: 2023-10-04 15:27 Atnaujinta: 2023-11-10 12:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika