Garsioji meilės istorija tarp Lietuvos ir Lenkijos sostų įpėdinio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) ir Barboros Radvilaitės-Goštautienės (1522–1551), jaunos našlės iš įtakingos Radvilų giminės, prasidėjo 1543 metais. Ketverius metus trukę slapti ryšiai po 1547 m. vasarą įvykusių tuoktuvių tapo vieša, visų aptarinėjama ir pritarimo nesulaukusi tų dienų aktualija. Žygimanto Augusto ir Barboros santykių įteisinimui nepritarė ne tik tėvai – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1506–1548) su žmona Bona Sforca (1494–1557). Tam priešinosi ir Lietuvos bei Lenkijos didikai.
Ši trumpa karališka meilės istorija nepamirštama kone penkis šimtus metų ir vis randa atgarsį naujose kartose, ji įkvepia kūrėjus, kelia diskusijų ir skatina susipažinti su tais tolimais laikais, tuomet gyvavusiomis tradicijomis, valdovo – mylinčio žmogaus – pasirinkimu ir vertybėmis.
2018 m., kai UNESCO įtraukė Vilnių į romantiškiausių Europos vietų maršrutą, dizainerė, menininkė, kūrybinės vietokūros ekspertė Julija Janus pradėjo kultūros startuolį „Slapta meilė“, siekdama naujai pažvelgti į šią romantišką ir dramatišką istoriją. Renesanso stilistiką menančioje Valdovų rūmų menėje eksponuojamas startuolio kūrinys – stilizuota XVI a. valdovų aprangos interpretacija, simboliškai sujungianti dabartį su praeitimi, suteikiant jai naują pavidalą, prakalbinant šiuolaikinio dizaino kalba ir formomis.
Parodoje nuskaičius specialų QR kodą, telefone galima pasimatuoti Julijos Janus sukurtą karalienės Bonos perlų karūną ir su ja nusifotografuoti!
Parodoje eksponuojami kostiumai sukurti Julijos Janus bei Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos drabužių konstravimo ir siuvimo studijų skyriaus studentų kūrybinėse dirbtuvėse. Pirmą kartą kostiumai rodyti 2022 m. pavasarį Vilniaus rotušėje vykusioje dizaino parodoje „Slapta meilė“.
Paroda Valdovų rūmų muziejuje skirta paminėti Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros 500 metų sukaktį.
