Publikuota 20250502
Valdovų rūmų muziejus tęsia profesinius ir pažintinius mokymus Ukrainos muziejininkams. Mokymų programoje daug dėmesio skiriama kolegų parengimui dirbti po karo, gebėjimui pritaikyti inovatyvius parodų organizavimo sprendimus ir Ukrainos muziejininkų kvalifikacijos kėlimui. Pirmuosiuose mokymuose Vilniuje ir Lietuvos regionuose dalyvavo dviejų didžiausių Lvivo muziejų – Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ir Lvivo istorijos muziejaus – vadovai bei jų pavaduotojai. Pirmųjų mokymų programos turinį parengė Valdovų rūmų muziejaus vadovas dr. Vydas Dolinskas ir l. e. generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas Marijus Uzorka. Kolegos iš Ukrainos supažindinti su Lietuvos regionų muziejais, jų nuolatinėmis ekspozicijomis, parodomis, šiuolaikinėmis veiklos formomis, surengtos diskusijos su muziejų specialistais.
Pasinaudojus proga, kad Ukrainos muziejininkai atvyko į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus, kur buvo atidaroma paroda, skirta Ukrainos Pidhircių rezidencijos istorijai ir paveldui, Lietuvoje surengti ukrainiečių muziejininkų profesiniai mokymai. Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ir Lvivo istorijos muziejaus vadovai, jų pavaduotojai – Tarasas Vozniakas, Oksana Darmoriz, dr. Romanas Čmelykas, Halina Skoropadova – per tris dienas aplankė Lietuvos regionų muziejus, kitas kultūros įstaigas, paveldo objektus. Svarbu buvo abipusis pasidalijimo patirtimi ryšys: Lietuvos specialistai rodė naujausius kultūros paveldo pastatų restauravimo, pritaikymo ekspozicijoms būdus, šiuolaikinius parodų rengimo sprendimus, o Ukrainos muziejininkai Lietuvos kolegas konsultavo dėl galimų veiksmų karo ar kitų grėsmių atveju.
Lvivo muziejai turi net po kelis padalinius, įsikūrusius XVI–XVII a. pilyse ir rūmuose, todėl kolegoms iš Ukrainos pristatytas jiems aktualus tų epochų Lietuvos architektūros ir kultūros paveldas (pilys, bažnyčios, vienuolynai), taip pat atkreiptas dėmesys į pastatų atkūrimo praktikas, restauravimo patirtis, naujausias pritaikymo kompleksinei kultūrinei veiklai galimybes.
Jonavoje, Skarulių bažnyčioje, susipažinta su XVII a. pradžios pastate išlikusio unikalių skulptūrų ansamblio restauravimu, susitikta ir diskutuota su Skarulių bendruomenės asociacijos steigėja Maryte Stanevičiene. Kėdainių krašto muziejuje, Kalvinų bažnyčioje domėtasi evangelikų reformatų bažnyčios veikla Lietuvoje, istorinio pastato restauravimo procesu, kunigaikščių Radvilų kripta ir jos atkūrimo koncepcija. Apžiūrėjus Kėdainių senamiestį, su muziejininkais (muziejininke Regina Adomaitiene ir rinkinių kuratore Rita Verteliene) diskutuota abiem valstybėms aktualiais istorijos, paveldo saugojimo klausimais.
Ukrainos muziejininkams buvo įdomu išgirsti apie Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies ir muziejaus pasirinktą restauravimo metodiką, finansavimą, čia rengiamas parodas, studentų praktikos programas. Ukrainiečiai daug klausinėjo ir fotografavo. Su pilies vadovu dr. Mariumi Daraškevičiumi dalintasi gerąja patirtimi, konsultuota grėsmių valdymo klausimais. Vėliau aplankyta Šiluvos bazilika ir koplyčia, informacijos centre veikiantis muziejus. Netoli Šiluvos esančiame Tytuvėnų ansamblyje ir muziejuje ypač domėtasi vienuolyno ir arkadinio kiemo restauravimu, drėgmės surinkimo ir neutralizavimo bažnyčios sienose metodika, Tytuvėnų piligrimų centro veikla. Svečiai susipažino su Šiaulių katedra, Smilgių bažnyčia, kurioje išsaugotas vėlyvojo Baroko altorių ansamblis. Manieringomis puošniomis formomis Smilgių bažnyčios altorius primena Lvivo apylinkėse tuo metu klestėjusios Johano Georgo Pinzelio kūrybos tradicijas, atkreiptas dėmesys į medinės plastikos restauravimo subtilumus, susitikta su klebonu kun. Eugenijumi Staleronka.
Ukrainos muziejininkams pristatytas ir vienas iš pavyzdžių, kaip muziejininkai po dalelę atkuria sunaikintą istorinį kultūros paveldą: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje parodyta kaupiama sunaikintų Oginskių rūmų ikonografija ir dokumentacija, taip pat susipažinta su Oginskių funduota Rietavo bažnyčia, susitikta ir diskutuota su muziejaus vadovu Vytu Rutkausku, klebonu Narsučiu Petriku.
Senas tradicijas turintys ir nuolatines ekspozicijas atnaujinę Žemaitijos, Vakarų Lietuvos muziejai ukrainiečius domino kaip gerieji tradicinių muziejų atnaujinimo pavyzdžiai. Lvivo muziejininkai įdėmiai rinko žinias ir apie suvenyrų parduotuvių, kavinių veikimo principus, pagalbinę muziejų infrastruktūrą, parkų priežiūros organizavimą. Savo patirtimi dalijosi Palangos Gintaro muziejaus direktorė dr. Sigita Baužaitė-Talačkienė, Klaipėdos Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Plungės Žemaičių dailės muziejaus direktorius Robertas Šimkus kolegas iš Ukrainos supažindino su Oginskių rezidencija Plungėje, parko tvarkymu, arklidžių ir karietinių panaudojimu kultūrinei veiklai, aplankytos nuolatinės ekspozicijos ir laikinos parodos (pvz., Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ilgalaikio depozito, V. Žuko kolekcijų), domėtasi interjerų atkūrimo metodika.
Žemaičių muziejus „Alka“ Telšiuose – vienas naujausių rekonstruotų muziejų Lietuvoje – tapo pažinties su naujai įrengiamų ekspozicijų, jų techninių ir dizaino sprendimų, svarbiausių turinio akcentų vieta. Aptarti tokių pokyčių iššūkiai su muziejaus direktore Eva Stonkevičiene. Taip pat kalbėta apie kultūrinės veiklos organizavimą Telšių ješivos muziejuje, kaip buvo finansuotas restauravimas ir koks pasirinktas veiklos modelis.
Klaipėdos laikrodžių muziejuje domėtasi, kaip Klaipėdos lankytojai vertina iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos atkeliavusią istorinės tapybos parodą, kokios teminės edukacijos čia siūlomos, kokie renginiai vyksta muziejaus kieme. Pagrindinius veiklos principus ir išskirtinumą pristatė kultūrinių veiklų koordinatorė Giedrūda Kazonienė.
Klaipėdos pilies muziejuje ukrainiečius itin domino pilies atkūrimas ir pritaikymas, čia įrengta Antrojo pasaulinio karo ekspozicija, pasirinkti inovatyvūs sprendimai kitose nuolatinėse, uostamiesčio istoriją pristatančiose ekspozicijose. Lvivo istorijos muziejaus vadovas R. Čmelikas su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriumi dr. Jonu Geniu nutarė parengti ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą. Kaip artimiausio bendro projekto galimybę ukrainiečiai pasiūlė Klaipėdos pilies kurtinos erdvėse parodyti Tadeušo Popielio ir Zygmunto Rozvadovskio panoraminį paveikslą „Žalgirio mūšis“ (1910), kurio matmenys siekia maždaug 5 × 10 metrų.
Ukrainos muziejininkams surengtas susitikimas ir su Tomo Mano kultūros centro Nidoje kūrėja bei ilgamete vadove Vitalija Terese Jonušiene ir Neringos miesto vicemeru Narūnu Lendraičiu. Tomo Mano festivalis – plačiai žinomas ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Jo organizavimo, susiklosčiusios tarptautinių ryšių tradicijos domino svečius kaip dar viena kultūros įstaigos veiklos forma. Su vadove taip pat diskutuota, domėtasi kultūros centro anksčiau užmegztais ir šiandieniais ryšiais su Karaliaučiaus sritimi.
Valdovų rūmų muziejaus ir Lvivo istorijos muziejaus atstovai diskutavo ir sutarė dėl stendinės parodos, kurioje būtų pristatomi Lietuvos ir Ukrainos istoriniai ryšiai, Valdovų rūmų istorija, paveldas ir atkūrimo metodika. Lvivo istorijos muziejaus vadovų manymu, paroda vėliau galėtų keliauti po kitus Ukrainos muziejus – taip būtų liudijamas Lietuvos dėmesys kariaujančiai Ukrainai.
Įgyvendinant paramos Ukrainai ir ukrainiečių muziejininkų edukacijos bei mokymų programą (Inovatyvių visaapimančių parodų (į)rengimo ir kitų muziejinių kvalifikacijų kėlimas), kurią inicijavo Kultūros ministerija ir Kultūros taryba, o finansavimą skyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, mokymai Ukrainos muziejininkams tęsis. Planuojama, kad vasaros pabaigoje bus parengtas antras mokymų programos etapas, į kurį bus pakviesti trijų Lvivo muziejų (Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos, Lvivo istorijos muziejaus ir Andrejaus Šeptyckio nacionalinio muziejaus Lvive) specialistai.
