Publikuota 20250314
Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.
Manoma, kad pirmą kartą Ona paminėta šaltiniuose, kai sužinojo apie kylantį pavojų savo vyrui. Tada ji suorganizavo Vytauto pabėgimą iš Jogailos nelaisvės Krėvos pilyje – tikėtina, kad padedant tarnaitei Vytautas buvo perrengtas jos drabužiais ir taip sėkmingai paspruko.
Be to, Ona buvo įtakinga politikė. Ji palaikė diplomatinius ryšius su Vokiečių ordinu ir Jogaila. Šie siekė jos palankumo siųsdami dovanas, pavyzdžiui, brangius žiedus! Didžioji kunigaikštienė pasirašinėjo ir svarbias sutartis. Jos antspaudas yra išlikęs ant 1392 m. Astravo sutarties, kuriame kunigaikštienė laidavo už savo vyrą.
Tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, Ona aktyviai domėjosi politiniu gyvenimu, formavo savo dvarą ir propagavo krikščioniškos šalies valdovės statusą: demonstruodama savo krikščionišką orientaciją, ji lankydavo palaimintąsias vietas, dėjo pastangas, kad Trakuose būtų įsteigtas moterų vienuolynas ir kt.
Ona Vytautienė mėgo keliauti kartu su vyru ir, greičiausiai, šiandien galėtų rengti ekskursijas po savo aplankytas vietas. Vokiečių ordino iždininko išlaidų knygose minima, kad 1400 m. Ona, lydima Vytauto Didžiojo brolio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio (1432–1440) ir 400 raitininkų palydos, lankėsi Brandenburge, Aldenburge ir Marienverderyje. Visur, kur sustodavo, būdavo rengiami iškilmingi priėmimai, teikiamos brangios dovanos.
Didžioji kunigaikštienė palaidota Vilniaus katedroje, nes buvo uoli katalikė. Tai patvirtina ir jos paliktos gausios dovanos bažnyčiai.
Valdovų rūmuose saugomas Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Onos atvaizdas, kuriam suteikta UNESCO programos apsauga. 2021 m. Miniatiūrą, vaizduojančią Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį ir jo žmoną Oną Vytautienę, UNESCO komisija Lietuvoje pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Miniatiūra, vaizduojanti Lietuvos valdovus, sukurta XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje, yra unikali dėl ypatingai retų išlikusių šių ankstyvųjų Lietuvos valdovų portretinių atvaizdų. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pavaizduotas kartu su pirmąja žmona Ona, Eišiškių kunigaikščio Sudimanto dukterimi, kuriai miniatiūros autorius priskyrė aukštesnę kilmę ir įvardijo Lenkijos Karalystės paveldėtoja. Greta didžiosios kunigaikštienės Onos atvaizdo yra įrašas lotynų kalba „Anna Heres / regni Polonia a / Venceslao patre relicta“ („Ona, paveldėtoja / Lenkijos karalystės ir / tėvo Venceslavo [Vaclovo] palikta“).
Įrašas rodo, kad miniatiūra buvo sukurta ne Vokiečių ordino aplinkoje, kurioje Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona buvo gerai žinoma, bet kažkurioje kitoje Šventosios Romos imperijos valstybių. Lietuvos valdovai pavaizduoti visu ūgiu ir kartu, XV a. – XVI a. pradžios Vakarų Europai būdingus rūbus. Paleografinę šaltinio analizę atlikusios dr . Rūtos Čapaitės vertinimu, miniatiūros dailininkas Lietuvos valdovų portretus galbūt perpiešė iš ankstesnio, XV a. vidurio ar antrosios to šimtmečio pusės, piešinio, ką liudija XV a. būdinga karūnos forma ir valdovės šukuosena (kaktoje nuskusti plaukai).
Šis atvaizdas yra seniausias žinomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovės atvaizdas.
