Publikuota 20250312
LRT.lt portalas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse pristatė 11-ka svarbiausių kultūros įvykių, reiškinių ir asmenybių nuo 1990-ųjų iki šių dienų.
„Surėmę galvas ir širdis atrinkome 11, redakcijos ir ekspertų nuomone, ryškiausių kultūros įvykių“, – teigia sąvadą pristatančios kultūros žurnalistės Aistė Diržiūtė-Rimkė ir Daiva Gabrilavičiūtė.
Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė džiaugiasi, kad tarp ryškiausiai spindinčių kultūros srityje per 35-erius metus išrinktas Valdovų rūmų atkūrimas. Muziejaus svetainėje pateikiame straipsnio ištrauką. Visą 11-tuką LRT.lt portale rasite čia.
Istorija: Valdovų rūmų atkūrimas
Vienas ryškiausių nepriklausomos Lietuvos istorinės atminties ir paveldo susigrąžinimo projektų – Valdovų rūmų atkūrimas. Jis pradėtas kaip Lietuvos tūkstantmečio programos projektas, o baigtas minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Atkūrimas simboliškai sujungė senosios ir moderniosios Lietuvos valstybės istoriją, tautos kūrybines galias“, – LRT.lt sako Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius, istorikas dr. Vydas Dolinskas.
Rūmų atkūrimo statybos darbai pradėti 2002 metais. 2004 metų pavasarį tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas padėjo pirmąją plytą į atkuriamų rūmų pamatus. 2013 metais atverta pirmoji atkurtos istorinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos dalis. Čia iškart įvyko didesnė dalis Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje renginių. Visi rūmai Lietuvos gyventojams ir sostinės svečiams atverti 2018 metais.
„Per tuos kelerius metus atkurtoji valdovų rezidencija tapo neatskiriama Lietuvos kultūros dalimi. Istorinis kompleksas, kuriame eksponuojami rezidencijos raidą pasakojantys senieji mūrai, autentiški archeologijos radiniai, atkurtieji reprezentaciniai interjerai, šiandien yra bene svarbiausia Lietuvos valstybės ir jos praeities reprezentacijos vieta, vienas labiausiai atpažįstamų amžinosios sostinės – Vilniaus – ženklų. Valdovų rūmai atkūrė Vilniaus širdies istorinį urbanistinį audinį“, – tikina V. Dolinskas.
Jis pasakoja, kad šiandien Valdovų rūmuose vyksta reikšmingi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai: parodos, koncertai, edukacinė veikla, moksliniai tyrimai bei lituanistinių rinkinių kaupimas, valstybės reprezentaciniai renginiai, skleidžiama kultūrinio turizmo informacija. Čia galima išvysti pasaulinės dailės šedevrų ir su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija susijusių vertybių, išblaškytų po visą pasaulį, parodų. Jau keletą metų Valdovų rūmų muziejus lankomiausias Vilniaus ir antras pagal populiarumą Lietuvos muziejus.
„Didelis dėmesys skiriamas ne tik Lietuvos istorijai, paveldui, kultūros tradicijoms, europiniams ryšiams. Nors gimę atkurtoje Lietuvoje, nepamirštame grėsmių ir istorijos pamokų, todėl organizuojame pilietinio ir patriotinio ugdymo renginius, stipriname istorinę visuomenės atmintį. Šiandien kaip niekada svarbus mūsų indėlis, padedant atsispirti priešiškų jėgų dezinformacijos kėslams ir prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo“, – teigia istorikas.
Prieš kiek daugiau nei 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkurti ant 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Iš viso Valdovų rūmų statyba kainavo per 100 mln. eurų.
Tiesa, Valdovų rūmų atkūrimo idėja sulaukė ne tik šalininkų, bet ir priešininkų. Visgi nuspręsta, kad tai – tinkamiausias būdas išsaugoti ir eksponuoti surastas rūmų liekanas. Gryninant idėją, rengtos įvairios programos, atkūrimo koncepcijos konkursas, suformuluoti pagrindiniai paminklosaugos bei funkciniai reikalavimai, skelbia Projektavimo ir restauravimo institutas.
Svarbu paminėti, kad, siekiant išsaugoti Vilniaus pilis, jų teritoriją ir joje esančias kultūros bei gamtos vertybes, 1997 metais įsteigtas Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.
