Publikuota 20250106
Valdovų rūmų muziejaus specialistai, pakviesti kartu su Bažnytinio paveldo muziejaus atstovais ištirti Vilniaus arkikatedros požemius, atskleidė daugiau nei prieš devyniasdešimt metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį. 2024 m. gruodžio 16 d. atverta slaptavietė, kurioje, greičiausiai 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, paslėptos karališkosios insignijos.
Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovo Aleksandro Jogailaičio, taip pat Žygimanto Augusto sutuoktinių Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.
Slaptavietėje taip pat aptiktos šešios sidabrinės plokštelės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią, ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.
„Bandymų ieškoti šių insignijų buvo ne vienas, todėl nuoširdžiai džiaugiuosi ir dėkoju visiems, kurie geranoriškai prisidėjo prie šių paieškų, kad kartu, bendradarbiaujant kelioms institucijoms, šios vertybės pagaliau atrastos. Dabar jos bus ištirtos, restauruotos ir ateityje pristatytos visuomenei. Atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijos yra neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai, Vilniaus, kaip sostinės, ženklai, įstabūs auksakalystės ir juvelyrikos kūriniai“, – teigia Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Insignijų paieška
Valdovų palaidojimo kripta Vilniaus arkikatedros požemiuose rasta 1931 m. rudenį, kai po potvynio buvo pradėti jos rūsių valymo ir tvarkymo darbai. Kriptoje ilsėjosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikai. Kartu su palaikais buvo išlikusios karališkosios laidojimo (įkapių) insignijos.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir kylant Vilniaus katedros uždarymo grėsmei, bažnyčios kapitula pasirūpino išsaugoti svarbiausias vertybes. Katedros lobyną užmūrijo nišoje, esančioje vienoje iš šventovės laiptinių. Ši slėptuvė rasta 1985 metais. Buvo paslėptos ir valdovų insignijos. Manyta, kad jų slėpimo vieta – katedros požemiai.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę keletą kartų mėginta atlikti įvairias paieškas. Vilniaus arkivyskupija sudaro sąlygas kompetentingoms valstybės institucijoms ir specialistams tokius tyrimus vykdyti. Didžiausias dėmesys visada buvo skiriamas Vytauto Didžiojo palaidojimo paieškoms, tačiau šios paieškos iki šiol nėra sėkmingos.
2024 m. spalio 9 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje įvyko pasitarimas dėl valdovų insignijų slaptavietės paieškų, kuriame dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Valdovų rūmų muziejaus atstovai. Numatyta, kad Bažnytinio paveldo muziejus, pasitelkęs Valdovų rūmų muziejaus specialistus, gali atlikti slaptavietės vietų žvalgymą endoskopine kamera.
2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus katedros požemiuose atliktas 1939 m. slaptavietės galimų vietų žvalgymas endoskopine kamera per esamus ankstesnius gręžinius ir plyšius, ertmes. Tyrimo metu remtasi tarpukario ir dabartiniais požemių brėžiniais, taip pat įrašytu liudininko pasakojimu. Po kelių bandymų slaptavietė buvo aptikta. Nuspręsta tą pačią dieną slaptavietėje esančias vertybes išimti, aprašyti, kataloguoti ir perkelti į saugią vietą.
Paieškose dalyvavęs kultūros istorikas dr. Vydas Dolinskas teigia, kad rastų insignijų istorinė vertė – neįkainojama. „Karūnos laidojant valdovus kiekvienam buvo kuriamos asmeniškai – tai unikalios išlikusios relikvijos. Kai kurie rasti dalykai, tokie kaip žiedai, grandinėlės, kiti papuošalai, tikėtina, buvo nešiojami ir valdovams esant gyviems.“
Pirminiais duomenimis, karūnos sukurtos iš sidabro, paauksuotos, tačiau jų būklė – labai skirtinga. Ateityje vertybės bus tiriamos, restauruojamos ir tada jau pristatomos visuomenei.
Tiesa, visada, kai tiriami Vilniaus katedros požemiai, specialistai tikisi rasti Vytauto Didžiojo palaidojimo kriptą. Paieškose dalyvavęs Valdovų rūmų muziejaus archeologas Gintautas Striška sako: „Vytauto Didžiojo palaikų neradome, nors visada šiek tiek to tikimės. Deja, apie šį palaidojimą sudėtingiau kalbėti nei apie rastas insignijas, kurios, žinojome, kad yra paslėptos katedroje. Žinios apie Vytauto Didžiojo palaidojimo vietą gerokai anksčiau yra dingusios iš istorinių šaltinių, todėl mes dažnai sakome, kad visa Vilniaus arkikatedra yra Vytauto Didžiojo kapo kenotafas.“
„Abi lobyno dalys – tiek anksčiau atskleistas bažnytinis lobynas, tiek šios valdovų insignijos – buvo paslėptos vienu metu, karo pradžioje. Insignijos buvo suvyniotos į laikraščius, iš kurių patys paskutinieji išleisti 1939 m. rugsėjo 7 dieną. Galime daryti išvadą, kad rugsėjo 7 ar 8 dienomis ir buvo slepiama“, – teigia V. Dolinskas.
Nuotr. aut. Vilniaus arkivyskupija / Aistė Karpytė ir Valdovų rūmų muziejus / Mindaugas Kaminskas
