Publikuota 20241108
Kultūros ministerija Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Renginys, vykęs mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje, subūrė kultūros ir verslo atstovus bendram pokalbiui apie mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.
Diskusijoje dalyvavo Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai Agnė Burovienė, Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas, Neringos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis, įmonės „Baltisches Haus“ direktorius Audrius Masionis, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rėmimų projektų vadovė ir kultūrinių patirčių agentūros „Salto“ vadovė Irutė Tumaitė. Diskusiją moderavo doc. dr. Aurimas Švedas, Lietuvos istorijos instituto direktorius.
Diskusijos pradžioje dalyviai aptarė mecenatystės sąvoką ir jos skirtumus nuo paramos, labdaros ar rėmimo. Audrius Masionis pabrėžė, kad mecenatystė – tai privataus sektoriaus veikla, siekianti ilgalaikio poveikio visuomenei, o ne trumpalaikės naudos. „Svarbu atskirti mecenatystę nuo rėmimo, kur verslas dažnai siekia savo interesų. Tikroji mecenatystė – tai neatlygintina parama, kuria siekiama pokyčio, o ne atgalinės grąžos“, – aiškino A. Masionis.
A. Švedas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva užima žemą vietą pasauliniame dalijimosi indekse. Dalyviai diskutavo apie tokios situacijos priežastis, akcentuodami istorinį kontekstą, visuomenės požiūrį ir mecenatystę skatinančių priemonių trūkumą.
Dr. V. Dolinskas pasidalijo Valdovų rūmų patirtimi bendradarbiaujant su mecenatu dr. Pranu Kizniu, kurio paveikslų kolekcija puošia muziejaus erdves, kitais mecenatais, pabrėžė tarpusavio intencijų, ir supratimo svarbą, akcentuodamas, kad sėkmingas bendradarbiavimas gimsta iš bendrų vertybių ir tikslų.
A. Masionis pristatė įmonės „Baltisches Haus“ mecenatystės politiką, kurios prioritetai – švietimas, socialinė rūpyba ir kultūra. Jis pabrėžė, kad įmonė skiria didelį dėmesį regionams, o metinė parama mecenuojamiems projektams viršija 600 tūkst. eurų.
I. Tumaitė, remdamasi savo patirtimi dirbant su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektu, teigė, kad pažangus verslas labiausiai vertina unikalius, kūrybiškus projektus. Pasak jos, visi labiausiai pasiteisinantys sprendimai, kuriantys tvarią partnerystę tarp kultūros ir verslo, yra tuomet, kai yra kuriami individualizuoti, kūrybiški sprendimai galvojant apie konkretaus rėmėjo prekės ženklo integraciją.
Diskusijos metu dalyviai aptarė mecenatų lūkesčius ir bendradarbiavimo su kultūros sektoriumi principus. A. Masionis pabrėžė, kad verslas tikisi aiškios mecenuojamos organizacijos misijos, strategijos ir komandos, kuri galėtų įgyvendinti projektus. „Svarbu ne tik gauti finansavimą, bet ir siekti konkrečių rezultatų, skatinančių pokyčius visuomenėje“, – teigė A. Masionis.
I. Tumaitė ir A. Burovienė akcentavo lygiaverčių santykių ir abipusės pagarbos svarbą bendradarbiaujant su verslu. „Verslas ir kultūros organizacijos turi būti lygiaverčiai partneriai, o ne vienas iš jų prašytojas, o kitas malonės davėjas“, – teigė I. Tumaitė. N. Lendraitis pridūrė: „Kartais susiduriu su įmonėmis, kurios nori įvelti į beprasmius projektus, siūlydamos paramą mainais į neadekvačius įsipareigojimus. Tokiais atvejais geriau atsisakyti paramos ir ieškoti kitų būdų.“
A. Burovienė, atsakydama į klausimą, ar visos verslo įstaigos yra tinkamos teatrui kaip rėmėjos, kalbėjo: „Atsakymas labai paprastas, visos įstaigos netinka todėl, kad labai svarbus yra vertybinis suderinamumas. Todėl, kad neįsivaizduojame, pavyzdžiui, teatrą remiančios įstaigos, kuri savo veiklą tęsia Rusijoje arba kuri skatina azartinius lošimus ar panašiai“.
Dalyviai sutarė, kad sėkmingas bendradarbiavimas tarp verslo ir kultūros įmanomas tik tuomet, kai abi pusės geba aiškiai iškomunikuoti savo lūkesčius, tikslus ir vertybes.
Diskusija Valdovų rūmuose atskleidė mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje. Dalyviai pabrėžė lygiaverčių santykių, abipusės pagarbos, aiškios komunikacijos ir bendros kūrybos svarbą bendradarbiaujant su verslu. Nors Lietuvoje mecenavimo tradicijos dar tik formuojasi, diskusijos dalyviai išreiškė viltį, kad ateityje mecenatystė taps neatsiejama kultūros ekosistemos dalimi, tolygiai besiskleidžianti ir į regionus.
Diskusijos vaizdo įrašą galite rasti čia.
Gintarės Grigėnaitės nuotrauka
