Rytas po Seimo rinkimų – tradicinėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose

 
Politinės partijos ankstų rytą po 2024 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų antrojo turo dalyvavo spaudos konferencijoje. Baltijos šalių naujienų agentūra „Baltic News Service“ tradiciškai žurnalistus pakvietė į spaudos konferenciją Valdovų rūmų muziejuje. Po svarbiausių Lietuvoje rinkimų muziejaus mecenato Prano Kiznio galerijos salėje rengiamose spaudos konferencijose visi rinkimų dalyviai ar partijų, politinių sąjungų atstovai aptaria rezultatus, atsako į žurnalistų klausimus.
 
Paskelbus visus Seimo rinkimų antrojo turo balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turės gerokai daugiau kaip trečdalį naujos kadencijos parlamentarų mandatų. Partija turės 52 vietas Parlamente. Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti partija „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų Seime.
 
Naujos sudėties Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (14 mandatų), Liberalų sąjūdis (12 mandatų) ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis Parlamente.
 
Į LR Seimą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslavas Narkevičius, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
 
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
 
Iš viso į Lietuvos Respublikos Seimą renkamas 141 narys.
 
 
Nuotraukų autorius – Robertas Riabovas / BNS

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Mums svarbi Jūsų nuomonė!

20241128

Kviečiame dalyvauti Valdovų rūmų muziejaus lankytojų apklausoje ir padėti mums ištaisyti trūkumus, jei tokių pastebite.

Plačiau

Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: tarp lojalumo ir (ne)paklusnumo“

20241126

Minint 1794 m. sukilimo Abiejų Tautų Respublikoje 230-ąsias metines siekiama nauju žvilgsniu pažvelgti į pilietinį pasipriešinimą bei aptarti, kaip aštuonioliktojo šimtmečio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė suvokė lojalumą, pavaldumą ir (ne)paklusnumą. Konferencijos dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pristatys naujausius pilietinio nepaklusnumo, individo laisvės ir visuomeninės tvarkos problemų tyrimus, aptars, kiek gilus buvo luominis, tarnybinis, profesinis, religinis, šeiminis paklusnumas ir kokias raiškos formas įgavo ar įgaudavo priešinimasis valdovo (pono, darbdavio, užsakovo ir kt.) valdžiai bei valiai.

Plačiau

Naujausi istorijos tyrimai apie Tadą Kosciušką. Skiriama 230-osioms sukilimo metinėms

20241204

Šiemet sukanka 230 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimo prieš antrąjį Respublikos padalijimą, Rusijos bei Prūsijos intervenciją bei 1793 m. Gardino seimo nutarimus (1794 m.). Ta proga Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos istorikai pristatys naujausius tyrimus apie vieną iš sukilimo vadovų, Tadą Kosciušką, aptars visuomenės teisės sukilti ir priešintis problemą.

Plačiau

Publikuota: 2024-10-28 16:34 Atnaujinta: 2024-10-28 16:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika