Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.
 
Parodos kuratorių teigimu, plačiau kalbėti apie šį XV a. pabaigos – XVI a. pradžios italų tapybos paveikslą yra ne viena priežastis: visų pirma, tai – vieno žymiausių pasaulio dailininkų darbas ir vienas vertingiausių bei brangiausių kada nors į Lietuvą atkeliavusių dailės kūrinių. Intriguojanti ir jo istorija – meno kūrinys priklausė ir žymiausiems Europos kolekcininkams, ir diktatoriams. O pernai Renesanso šedevrą įsigijo Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Lenkija). Kaip teigia Krokuvos muziejininkai, paveikslas amžiams tapo Vavelio karališkosios pilies rinkinių deimantu.
 
Džovanis Belinis laikomas Venecijos dailės mokyklos pradininku. Tapytojas vienas pirmųjų pradėjo eksperimentuoti su aliejiniais dažais, jo kūriniai išsiskiria subtilumu, emociniu paveikumu. Vilniuje eksponuojamame paveiksle vaizduojama Dievo Motina, apglėbusi Kūdikėlį Jėzų. Šitaip išryškinama Jos meilė ir prisirišimas, o tai itin reta ankstesnėje dailėje. Iki Dž. Belinio tapyboje vyravo patosiškos scenos, egzaltuotos figūros.
 
Kaip privilegijuotas Venecijos Respublikos dailininkas, jis turėjo dideles dirbtuves ir daug mokinių, Dž. Belinio kūryba padarė didelę įtaką jo mokiniams, pavyzdžiui, Ticianui. Dž. Belinio, kaip ir kitų garsių italų Renesanso meistrų, kūryba buvo gerai žinoma Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Venecijos dailininkų kūrinių būta Jogailaičių, Vazų ir vėlesnių valdovų, taip pat didikų kolekcijose.
 
Antrojo pasaulinio karo metais dingo Dž. Beliniui priskiriamas paveikslas „Jėzaus Kristaus apraudojimas“, iki tol puošęs Kauno katedrą, o vėliau saugotas Bažnytinio meno muziejuje Kaune. Šiandien išlikusi šio kūrinio kopija, kurią XIX–XX a. sandūroje savo Rokiškio rezidencijai buvo užsakę grafai Pšezdzeckiai.
 
Valdovų rūmų muziejuje esančioje dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje galima pamatyti vieno artimiausių Dž. Belinio mokinių ir šio meistro stiliaus puoselėtojo Nikolo Rondinelio (Nicolo Rondinelli, apie 1468 – apie 1520) tapybos darbą „Kristaus apipjaustymas“.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2024-02-23 11:50 Atnaujinta: 2024-02-23 14:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika