Pristatant valstybės simbolius – apie Baltijos valstybių 1918–1940 m. laisvės kovas

Valdovų rūmų muziejuje atidaroma paroda, skirta XX a. valstybingumo istorijai, – „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Pirmą kartą vienoje vietoje bus galima išvysti originalias Latvijos ir Estijos Prezidentų Grandines, Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine, kitų to meto žymių Europos šalių politikų pagerbimo bei įvertinimo valstybinius ženklus – ordinus, medalius, žvaigždes ir kitus apdovanojimus.
 
Muziejaus Parodų centre eksponuojamoje parodoje gausiausia dalis skirta Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. valstybinių apdovanojimų istorijai bei iškiliausioms apdovanotoms asmenybėms atskleisti. Čia lankytojai gali pamatyti svarbiausius valstybinius tarpukario Lietuvos apdovanojimus – kryžiaus „Už Tėvynę“ (pirmojo nepriklausomos Lietuvos valstybės ordino) projektus, Vyties Kryžių ir Vyties Kryžiaus ordiną bei jo kavalierius, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordiną, Vytauto Didžiojo ordiną su įspūdinga aukso grandine. Atskira parodos erdvė skirta ir retiems apdovanojimams, tokiems kaip Šaulių žvaigždė ar Klaipėdos krašto išvadavimo medalis.
 
Lankytojai susipažins su asmenybių istorijomis, tarpukario diplomatijos ypatumais, atsispindinčiais apdovanojimuose, išvys tarptautinės padėties Europoje kaitą. Apdovanojimai ir šalia eksponuojama dokumentinė medžiaga atskleidžia pagerbtų asmenų gyvenimo faktus, kai kuriais atvejais – dramatiškas bei intriguojančias, detektyvo vertas istorijas. Pavyzdžiui, kaip atsitiko, kad Lietuvos apdovanojimai buvo įteikti ir kontroversiškai vertinamoms asmenybėms – parodoje apimamas platesnis istorinis kontekstas ir pasitelkiant valstybinę simboliką audžiamos gijos su dabartimi.
 
Parodą Valdovų rūmų muziejus surengė su ilgamečiais partneriais – Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir Lietuvos centriniu valstybės archyvu, taip pat prisidėjo Latvijos istorijos muziejus, Estijos generolo Laidonerio muziejus bei Lietuvos kino centras.
 
Didžiausią eksponatų kiekį parodai paskolino kolekcininkas Vilius Kavaliauskas. Jos pagrindu suvertas visas pasakojimas. Faleristikos kolekciją V. Kavaliauskas pradėjo kaupti 1965 metais. Daug metų tyrinėjęs parodoje eksponuojamus apdovanojimus, kolekcininkas rengė jiems skirtus leidinius ir parodas ne vienoje Europos valstybėje. Ši paroda išsiskiria tuo, kad tai yra didžiausias kada nors surengtas V. Kavaliausko kolekcijos pristatymas, daugelį eksponatų visuomenė išvys pirmą kartą.
 
Kai kurių Latvijos, Estijos tarpukario apdovanojimų neišsaugojo ir kaimyninės šalys, V. Kavaliausko kolekcijoje – vieninteliai jų pavyzdžiai. Vilniuje lankytojai išvys Latvijos Respublikos 1918–1940 m. Lačplėsio karo ordiną, Trijų žvaigždžių ordino Grandinę, Viesturo ordiną ir kitus apdovanojimus, sužinos su jais susijusių asmenybių istorijas. Taip pat galės pamatyti Estijos valstybingumo simbolį Laisvės kryžių, Valstybės herbo ordiną ir medalį, Baltosios žvaigždės ordiną su Grandine.
 
Dalis vertingos istorinės medžiagos fiziškai netilpo parodos erdvėse, todėl lankytojai juos dominančią platesnę informaciją ras šalia eksponatų įrengtuose informaciniuose terminaluose.
 
Parodos eksponatų skolintojai: Vilius Kavaliauskas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos monetų kalykla, Genovaitė Matutytė-Valiukevičienė, Rymantas Guzulaitis, Algirdas Butkevičius, Rasa Šimkutė, Aušra Balčiūnienė.
 
Parodos koncepcijos autoriai: Vilius Kavaliauskas, dr. Živilė Mikailienė, Marijus Uzorka.
 
Nuotraukų autorius – Mindaugas Kaminskas

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2024-02-14 12:19 Atnaujinta: 2024-02-14 13:44
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika