Liepos 16 d. 13 val. Jurbarko krašto muziejuje (Vydūno g. 21, Jurbarkas) atidaroma paroda „Valdovų rūmų muziejaus vertybės“. Trys dešimtys įspūdingų eksponatų atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų klestėjimo laikotarpį. Vertingiausiu parodos eksponatu parodos kuratorius Dalius Avižinis įvardija apie 1570 m. Briuselyje išaustą gobeleną, vaizduojantį Aleksandro Didžiojo triumfą. Parodą praturtina senieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai, kuriuose yra pažymėtas ir Jurbarko miestas.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje, žinomi taip pat Valdovų rūmų pavadinimu, nuo pat XIII–XIV a. sandūros buvo senosios Lietuvos valstybės politinis, administracinis ir kultūrinis centras. Ši Lietuvos valdovų rezidencija ypač suklestėjo bei kultūrinių naujovių spindulius visam kraštui skleidė XV a. pabaigoje–XVII a. viduryje. Tai buvo vėlyvosios Gotikos, Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochos.
Atkuriant Valdovų rūmus, pastato architektūroje ir ekspozicijose labiausiai bandoma atspindėti tris minėtąsias rezidencijos klestėjimo epochas. Nuo 2003 m. Valdovų rūmams yra jau sukaupta beveik 600 vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, istorinių ginklų, žemėlapių, knygų ir kitų vertybių. Šios kolekcijos dalis pristatoma Jurbarko krašto muziejuje. Buvusio dvaro komplekso pastate eksponuojami Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretai. Ypatingas dėmesys skiriamas Vazų dinastijos valdovams, Lietuvos ir Lenkijos valstybę valdžiusiems nuo 1587 iki 1668 m. Parodoje galima pamatyti Žygimanto Vazos, 1611 m. lapkričio 4 d. suteikusio Jurbarko miestui Magdeburgo teises, portretą. Greta eksponuojami Žygimanto Vazos sūnaus Vladislovo Vazos ir jo žmonos Cecilijos Renatos bei paskutiniojo Vazų dinastijos valdovo Jono Kazimiero Vazos portretai. Parodą praturtina senieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai, kuriuose yra pažymėtas ir Jurbarko miestas. Bene vertingiausias parodos eksponatas – apie 1570 m. Briuselyje išaustas gobelenas, vaizduojantis Aleksandro Didžiojo triumfą. Parodoje eksponuojamas religinės tematikos paveikslas su Kristaus nuėmimo nuo kryžiaus scena yra priskiriamas žymiam Venecijos dailininkui Palmai il Džovanei (Palma il Giovane, 1548–1628), kurio darbų savo kolekcijoje turėjo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza. Gotikos, renesanso ir baroko interjero įspūdį sukuria taikomosios dailės kūriniai. Parodoje eksponuojama XVII a. itališka kasonė (it. cassone, nuo žodžio cassa – „dėžė, skrynia“) – vienas iš universaliausių to laikmečio baldų, dekoruotas puošnia mitologinės tematikos drožyba. Kitas įdomus baldas – XVII a. Italijoje sukurtas kabinetas. Tai XVI–XVII a. populiarus baldas, primenantis nedidelę spintelę, kuri išorėje buvo puošiama naudojant brangias medžiagas – juodmedį, dramblio kaulą, o viduje turėdavo daug stalčių ir stalčiukų, skirtų laikyti papuošalams, dokumentams ir kitiems brangiems daiktams. Ypatingas parodos akcentas – XVI a. viduryje sukurtas šarvų komplektas.
Parodos kuratorius Dalius Avižinis
Paroda veiks iki lapkričio 15 d.
Parodos rėmėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Jurbarko rajono savivaldybė ir Draudimo bendrovė BTA.
