Publikuota 20260908
Valdovų rūmų muziejus pristato parodą „Eina garsas nuo Malburgo… Malborko lobiai“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pasakojama Kryžiuočių ordino bei Malborko pilies istorija. Parodai Vilniuje Malborko pilies muziejus paskolino brangiausius, vertingiausius eksponatus, kad Lietuvos lankytojai pažintų pavojingiausio Viduramžių priešo – Kryžiuočių ordino karių gyvenimą, jų kasdienybę, Malborko pilies likimą žlugus Ordinui ir šiandienos muziejų. Pasak Lenkijos muziejininkų, Malborko pilis – tai ir svarbi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos dalis, todėl į Valdovų rūmų muziejų atvežta ir ginklų, ir meno kūrinių, ir buities ar liturginių daiktų – visa, kuo pilyje naudojosi Kryžiuočių ordino kariai anais laikais.
Parodoje – ne tik kryžiuočių kovos
Parodos pavadinime cituojama Jono Mačiulio-Maironio eilėraščio eilutė. Frazėje „Eina garsas nuo Malburgo…“ lietuvių tautos poetas Malborką pasitelkė kaip grėsmės Lietuvai simbolį. Nerimo jausmas, lydėjęs mintis apie buvusią Kryžiuočių ordino sostinę, pavadinime sugretinamas su žodžiu „lobiai“, kuris kelia atradimo jaudulį ir leidžia į šią vietą pažvelgti naujai. Šiandien Malborko tvirtovę galima iš naujo atrasti susipažįstant su joje sukauptais istorijos „lobiais“.
Parodos pasakojimas apima visą Malborko tvirtovės istoriją – nuo kryžiuočių laikų, Abiejų Tautų Respublikos valdymo, Prūsijos laikotarpio iki šių dienų, kai į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas objektas Viduramžių paslaptimis traukia daugybę lankytojų. Lankytojai ekspozicijoje išvys ir skulptūrų, paveikslų, architektūros detalių, ir ginklų, kasdienės buities daiktų, ir religinių reikmenų.
Vertingiausias eksponatas
Vienas svarbiausių „Malborko lobių“ – altorius (viršutinė dalis) iš Tenkytų. Jis buvo sukurtas Kryžiuočių ordino dignitorių užsakymu 1504 metais. Vėlyvųjų Viduramžių kūrinio centrinėje dalyje vaizduojama Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus vainikuojamos Švč. Mergelės Marijos scena, o šoniniuose sparnuose – šv. Barboros ir šv. Jokūbo vyresniojo figūros.
Šis kultūros paveldo objektas vertingas ne tik kaip meno kūrinys, – jis taip pat yra savotiškas paminklas Malborko pilies muziejininkų atkaklumui ir aistrai. Spintinis altorius po Antrojo pasaulinio karo buvo išardytas dalimis ir, kaip daugelis kultūros paveldo objektų, pokario sumaišties metais dingo. XX a. aštuntajame dešimtmetyje buvo aptikti vienos iš altoriaus skulptūrų pėdsakai – taip prasidėjo daug pastangų pareikalavusios kitų altoriaus dalių paieškos. Atgavus vienas dalis, kone stebuklingai atsirasdavo ir kitos. Tik 1997 m. Malborko pilies muziejui pavyko surinkti visą Tenkytų altoriaus retabulą. Nuo to laiko šis į Malborką sugrįžęs Viduramžių šedevras nebuvo išvežtas už pilies sienų.
Bendra istorija
XIV a. Lenkiją ir Lietuvą suvienijo bendras priešas – Kryžiuočių ordinas, kurio agresyvi teritorinė „krikštijimo“, o iš tiesų – užkariavimo politika vyko kaimyninių valstybių sąskaita. Tuo metu Ordino sostine buvęs Malborkas (vok. Marienburg) tapo kovos su kryžiuočiais simboliu, o pati pilis – jų paliktu amžinuoju paminklu. Šiandien Malborkas – didžiausia išlikusi Viduramžių pilis Europoje. Ją sudaro sudėtinga pastatų, kelių pakopų apsaugos įtvirtinimų sistema.
Šis galingas Kryžiuočių ordino kompleksas po Žalgirio mūšio (1410) nebeteko turėtos galios. XV a. antroje pusėje pilis tapo viena iš Lenkijos ir Lietuvos valdovų rezidencijų, – daugiau kaip tris šimtmečius Malborke, kaip ir Vilniuje, lankėsi Jogailaičių, Vazų dinastijų ir vėlesni valdovai ar jų patikėtiniai. Nuo 1961 m. pilyje įkurtas muziejus, kurį šiandien lanko tūkstančiai žmonių.
Laikinoji paroda „Eina garsas nuo Malburgo… Malborko lobiai“ yra tarsi įžanga į tai, ką galima patirti lankantis prie Nogato upės stūksančioje mūrinėje tvirtovėje. Malborko pilies muziejus šiemet mini 65-ąsias veiklos metines. Tarptautinė paroda veiks tik iki lapkričio 22 d.
Parodą finansuoja Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija pagal programą „Įkvepianti kultūra 2026–2027“.
