Publikuota 20260814
Dr. Vydas Dolinskas: „Pirmiausia iš Ukrainos, jos gyventojų, karių, kultūrininkų galima pasimokyti ryžto ginti savo tėvynę, vertybes, įsitikinimus, paveldą, taip pat tikėjimo savo pergale“.
Naujasis Lietuvos kultūros ministras Lukas Alsys pirmąjį oficialų užsienio vizitą skyrė pavojingai, bet itin svarbiai kelionei į Ukrainą. Kartu su Kultūros ministerijos kancleriu Evaldu Raistenskiu, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaline direktore Laima Vilimiene jis lankėsi Rivnėje, Kyjive, Dnipre, Charkive, Derhačiuose, Poltavoje, Žytomyre, Dubne, Pidhirciuose, Lvive, susitiko su Ukrainos kultūros ministre Tetiana Berežna, kultūros ir paveldo įstaigų (pirmiausia muziejų ir teatrų) vadovais bei kitais specialistais – ne tik Vakarų ir Vidurio, bet ir Rytų Ukrainoje. Vizito metu daug dėmesio skirta Ukrainos kultūros paveldo apsaugai ir kovai su priešiška dezinformacija, Lietuvos paramos formoms ir galimybėms, tolesniam abiejų šalių bendradarbiavimui bei Ukrainos kultūros institucijų veiklai ir patirčiai karo sąlygomis.
Vienas svarbiausių vizito akcentų – Lietuvos sprendimas prisijungti prie Tarptautinio Ukrainos kultūros paveldo fondo. Šiuo metu kuriamas fondas turėtų tapti vienu svarbiausių tarptautinių mechanizmų, padėsiančių atkurti dėl Rusijos karinės agresijos suniokotus ar sunaikintus Ukrainos kultūros paveldo objektus.
„Mums šiandien nepaprastai svarbu būti Ukrainoje. Atvykome parodyti savo solidarumą ir telkti tolesnę paramą Ukrainai, ypač kultūros srityje. Noriu pabrėžti tam tikrą status quo: Lietuva buvo, yra ir visada bus kartu su besiginančia Ukraina. Greta prisijungimo prie Ukrainos kultūros paveldo fondo, mums labai svarbu kartu priešintis priešiškai propagandai ir dezinformacijai, kuri pirmiausia taiko į paveldą, istorinę atmintį, tapatybės ženklus“, – Ukrainoje sakė kultūros ministras L. Alsys.
Ukrainos kultūros ministrė ir Ukrainos ministrų kabineto vicepremjerė T. Berežna pabrėžė ypatingą Lietuvos, kaip vienos artimiausių Ukrainos partnerių, vaidmenį: „Mums labai svarbu, kad pirmasis oficialus Lietuvos kultūros ministro užsienio vizitas įvyko būtent Ukrainoje. Tai solidarumo ir palaikymo gestas. Dėkoju Lietuvai už sprendimą prisijungti prie Ukrainos kultūros paveldo fondo. Kartu saugome kultūros paveldą, kuris yra Europos istorijos ir bendrų vertybių dalis“, – sakė T. Berežna.
Lietuvos delegacijai pristatyti jau įgyvendinami fondo projektai, tarp jų – Mysteckio arsenalas (Dailės arsenalas), kuriame veikia Kyjivo meno ir kultūros centras. Kitas kompleksinis fondo projektas – Ivankivo istorijos ir kraštotyros muziejaus atkūrimas. Iki Rusijos invazijos šiame muziejuje buvo saugomi žymios Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko kūriniai.
Kultūra karo metu – atsparumo ir tapatybės atrama
Lietuvos delegacija lankėsi ir Dnipro srityje, kur savo akimis galėjo pamatyti Rusijos karinės agresijos padarinius kultūros paveldui ir žmonėms. Regione dėl priešo atakų buvo nuniokoti 114 kultūros infrastruktūros objektų, dar septyni pastatai visiškai sugriauti. Delegacija Dnipre aplankė dailės ir istorijos muziejus, operos ir muzikinį dramos teatrus, lietuvių pagalba įrengtą požeminę renginių salę, taip pat cerkvėje veikiančią vargonų ir kamerinės muzikos salę. Lietuvos kultūros ministras L. Alsys atkreipė dėmesį, kad net karo metais Dnipre įkurtas naujas miesto muziejus, kurio vienas tikslų – atsakas priešiškiems pramanytiems naratyvams. Muziejai, šiuolaikinio meno centrai, teatrai, mokyklos buvo lankomi ir Charkive, buvo susitikta su šių įstaigų vadovais ir darbuotojais, domėtasi saugaus darbo organizavimo karo sąlygomis, vertybių apsaugos patirtimis. Buvo labai skaudu matyti, kaip nuolat apšaudomi Charkivo teatrai ir mokyklos vykdo savo prigimtinę kultūros bei švietimo misiją tinkamai įrengtose požeminėse slėptuvėse. Svarbią misiją Charkive net karo metais vykdo ir Literatūros muziejus, kuris įvairiomis formomis pristato daugiausia XX a. ukrainiečių nacionalinę literatūrą ir todėl yra itin pavojingas agresoriams.
Aplankytas ir Ukrainos mokykloms skirtų vadovėlių sandėlis Charkive, į kurį pataikė du maskolių reaktyviniai bepiločiai orlaiviai ir sunaikino apie 8 mln. knygų (1/3 visų naujų vadovėlių Ukrainoje). Atvykus Lietuvos delegacijai, knygos dar smilko, o ugniagesiai tebebudėjo ir gesino gaisro židinius. Ukrainiečiai neabejoja, kad tai sąmoninga priešo, kuris stengiasi neigti ir naikinti Ukrainos tapatybę, ataka. Charkivo miesto, jo kultūros įstaigų patirtis yra itin svarbi Vilniui, nes abu miestai yra vos 30 km nuo priešiško pasienio ar fronto linijos. Karo beprasmybę liudija, siaubą kelia ir ašarą spaudžia Charkivo kapinės, kuriose palaidoti tūkstančiai Ukrainos didvyrių, iki paskutinio atodūsio narsiai gynusių savo tėvynę nuo brutalaus agresoriaus. Čia amžiams atgulusių, dažniausiai jaunų vyrų, amžinąjį poilsį saugo Ukrainos ir jos karinių dalinių vėliavų jūra...
Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas su Ukrainos kultūros ir atminties institucijomis, jų vadovais turi ilgamečius glaudžius ryšius. Jis ir karo metais reguliariai lankosi Ukrainoje, inicijuoja daug bendrų projektų, pirmiausia parodų. Tačiau, pasak jo, pirmą kartą teko būti taip arti fronto linijos – vietose, kur mūšiai vyksta vos už keliolikos kilometrų, nuolat skraido dronai, o pavojaus signalai skamba dažniau, nei stoja tyla, pvz., apgriautame Dergačių miestelyje. Šioje pafrontės vietovėje vyksta aktyvus gyvenimas: gatvėse po darbo susidaro netgi automobilių kamščiai, o gyventojai, nors kasdien patiria maskolių terorą, nesirengia trauktis ir narsiai priešinasi agresoriui. Viena miestelio gatvių pavadinta „Lietuviškąja“, taip atsidėkojant Lietuvai, o pirmiausia jos medikams, kurie karo pradžioje pirmieji atėjo į pagalbą ir čia laikomi tikrais didvyriais.
Lietuvos kultūrininkų delegacija kartu su pafrontėje dažnai būnančiais, ukrainiečiams kolegoms nenuilstamai talkinančiais, didvyrių gyvybes gelbstinčiais ir kartu besimokančiais dirbti karo sąlygomis drąsiais, patyrusiais ir itin profesionaliais medikais iš įvairių Lietuvos ligoninių, vadovaujamais sveikatos viceministro Skirmanto Krunkaičio, taip pat aplankė sužeistuosius Dnipro I. Mečnikovo ligoninėje, stebėjo medikų darbą ir sužeistų karių reabilitaciją, susitiko su ligoninės direktoriumi Serhijumi Ryženko, kurį Ukrainos prezidentas neseniai apdovanojo didvyrio ženklu. Tą rytą ligoninė priėmė ir gelbėjo per 50 maskolių sunkiai sužeistų karių ir kitų Ukrainos gyventojų. Susidūrimas su siaubingais sužeidimais, sužeistųjų kančia, gydytojų pasiaukojimu keičia požiūrį į gyvenimą, jo prasmę... Ligoninėje besigydantys kariai lietuvius pavaišino pačių sulipdytomis ir iškeptomis bandelėmis. Jų gaminimas yra svarbi reabilitacijos priemonė.
„Savo akimis pamatėme agresyvaus karo žiaurius padarinius tiek kultūros įstaigoms ir paveldui, tiek Ukrainos gynėjams bei kitiems niekuo nekaltiems gyventojams. Sunku likti abejingam matant tokias žmonių kančias ir kultūros netektis. Karas palieka ne tik sugriautus vertingus pastatus, bet ir gilias žaizdas žmonių sieloje, psichikoje, istorinėje atmintyje. Net ir karui pasibaigus, šioms žaizdoms užgydyti reikės ne vieno dešimtmečio. Sunku įsivaizduoti, kaip galima penktus metus gyventi nuolatinių apšaudymų, sprogimų, pavojaus signalų ir dieną, ir naktį sąlygomis“, – sakė dr. V. Dolinskas.
Pasak jo, jau šiandien būtina galvoti ne tik apie neatidėliotiną pagalbą karo sąlygomis, bet ir apie būsimą Ukrainos kultūros, paveldo atkūrimą, muziejų naują atsivėrimą ir jų misijos tęsimą. Diskutuojama apie konkrečias Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo kryptis – tiek aktualias šiandien, tiek orientuotas į tolimesnę perspektyvą.
„Ukraina šiandien kovoja už savo valstybę ir tautos teisę išlikti, o kultūra šiame procese atlieka ypatingą vaidmenį – ji konsoliduoja žmonių bendruomenę, kuria naciją, saugo jos istorinę atmintį, tapatybę ir tai, ką karas siekia sunaikinti“, – pabrėžė dr. V. Dolinskas.
Lietuvos delegacija daug dėmesio skyrė ir praktinėms Ukrainos patirtims: susipažino su kultūros įstaigų apsauga, kultūros vertybių evakuacija, darbuotojų saugumo priemonėmis ir institucijų veiklos organizavimu nuolatinių karinių išpuolių sąlygomis.
Pasak dr. V. Dolinsko, viena svarbiausių Ukrainos pamokų – kultūros įstaigos net ir karo metu negali užsidaryti. Muziejai ir teatrai turi veikti, priimti lankytojus ir suteikti žmonėms dvasinės atgaivos.
„Mes – Lietuvos kultūrininkai – esame tam tikru lygiu pasiruošę galimoms hibridinėms priešo atakoms, turime veikimo ir sąveikos algoritmus, bet pasirengimo lygį visada galima tobulinti. Karo sąlygų patirties perėmimas tikrai yra labai svarbus – labai daug ko pasimokėme, daug ką pamatėme, patyrėme ir skleisime tą žinią toliau. Charkivo pavyzdys liudija, kad net pasienio mieste kultūrinis gyvenimas vyksta ir turi vykti. Pamokų parsivežėme labai daug, jas būtina permąstyti ir pritaikyti Lietuvos sąlygoms“, – sakė dr. V. Dolinskas.
Lietuvos kultūros ministras L. Alsys, be kita ko, susitikęs su Charkivo meru Ihoriu Terechovu ir Dnipropetrovsko regiono valstybinės (karinės) administracijos vadovu Jevhenu Sitničenko, taip pat pabrėžė, kad buvimas Ukrainoje yra ne vien besąlyginio solidarumo su agresijos auka nuoširdi apraiška, bet ir galimybė Lietuvai mokytis, kaip rengtis pavojams, saugoti žmones, kultūrą ir paveldą, išgyventi ir veikti karo sąlygomis.
„Į Ukrainą, kuri tvirtai stovi ne tik už Lietuvą, bet ir už visą laisvą pasaulį, mes turėtume ne tik tiesiog atvažiuoti išreikšti solidarumo, bet ir būti, mokytis, nes ten vyksta žiauriosios pamokos. Mums reikia suprasti, kad galimo karo atveju kultūros sektorius bus ne tik atviras ir priims žmones, bet jam teks ir naujos funkcijos. Turime pradėti galvoti, kaip kiekviena įstaiga galės prisidėti prie mūsų sienų gynimo“, – Lietuvos radijo laidoje „Pakeliui su klasika“ sakė L. Alsys.
Ukrainos kultūros paveldas – Europos kultūros paveldo dalis
Lietuvos ir Ukrainos atstovai taip pat aptarė tolesnius bendrus meno mainų ir muziejų projektus. Ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.
Valdovų rūmų muziejus su Ukrainos partneriais – Lvivo nacionaliniu A. Šeptyckio muziejumi bei Lvivo nacionaline B. Voznyckio dailės galerija – suplanavo surengti dvi parodas, kurių globėjais sutiko tapti Lietuvos kultūros ministras Lukas Alsys ir Ukrainos kultūros ministrė Tetiana Berežna. Į Lietuvą iš Ukrainos eksponatai turėtų atvykti beveik metams – čia jie bus ne tik rodomi, bet ir saugomi, prižiūrimi, o dalis jų, esant poreikiui, restauruojami.
„Parodų rengimas, kūrinių, kad ir laikinai, išvežimas į Vakarus, į Lietuvą, Ukrainos kultūros paveldo, kaip europinio paveldo ir europinės civilizacijos dalies, sklaida, rusiškojo pasaulio mitų neigimas yra mūsų kasdienės veiklos prioritetai“, – sakė dr. V. Dolinskas.
Pasak jo, per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai šios parodos taps galimybe visos Europos valstybių lyderiams, visiems muziejaus lankytojams geriau pažinti Ukrainos istoriją ir kultūros paveldą, atpažinti jo europinius kontekstus.
„Norime parodyti, kad Ukrainos kultūrinis paveldas ir istorija yra savita, bet iš esmės Vakarų Europos civilizacijos integrali dalis ir tam tikras tiltas tarp Rytų ir Vakarų, nieko bendro neturintis su maskvietiška tradicija“, – pabrėžė Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius.
Lietuvos delegacija taip pat pagerbė Kyjivo Maidano didvyrius, nusilenkė žuvusiems Ukrainos laisvės gynėjams prie Šv. Mykolo katedros sienos. Ji lankėsi ir Kyjivo Pečerų lauroje, susipažino su katedros pažeidimų mastu po maskvėnų dronų atakos, diskutavo apie pagalbos galimybes, aplankė ekspozicijas. Lietuvos kultūros ministras L. Alsys gavo patikinimą, kad ukrainiečiai talkins Lietuvos specialistams siekiant gauti DNR mėginius Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto galimų palaikų identifikavimui. Tiesa, ukrainiečiai atkreipė dėmesį, kad nėra tiksliai žinoma, kas ir kur palaidotas Kyjivo Pečerų lauros katedroje. Lietuvos atstovai taip pat turėjo galimybę trumpai pasigėrėti Kyjivo Šv. Sofijos katedros – dvasinio ir istorinio Ukrainos centro – paveldu.
Pakeliui į Lietuvą apsilankyta ir kunigaikščiams Ostrogiškiams priklausiusioje Dubno pilyje Rivnės srityje. Ten Lietuvos delegacija susitiko su muziejaus direktoriumi Leonidu Kičatyj, vietos valdžios atstovais, apžiūrėjo Valdovų rūmų muziejaus parengtą ir jau antrus metus po Ukrainos muziejus keliaujančią stendinę parodą, kuri per Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų raidą trumpai ir punktyriškai pristato istorinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius nuo seniausių laikų iki šiandien. Aplankyti ir Lietuvos istorijai bei paveldui svarbūs XVII a. pradžios Pidhircių rūmai, kuriuos tuo metu gausiai lankė ir karo išsekinti, bet dvasinės atgaivos trokštantys ukrainiečiai.
Lvive Lietuvos kultūros ministro Luko Alsio vadovaujama kultūrininkų delegacija, prie kurios taip pat prisijungė sveikatos viceministras Skirmantas Krunkaitis ir Nacionalinio krizių valdymo centro prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Planavimo biuro vadovas Aurimas Guščius, susitiko su trijų didžiausių muziejų – Lvivo nacionalinės B. Voznyckio dailės galerijos, Lvivo nacionalinio A. Šeptyckio muziejaus ir Lvivo istorijos muziejaus – vadovais Tarasu Vozniaku, Ihoriu Kižanu ir dr. Romanu Čmelyku. Buvo galimybė susipažinti tiek su kilnojamųjų muziejinių, tiek su nekilnojamųjų vertybių apsaugos patirtimi, muziejų veiklos organizavimo karo sąlygomis giliame užnugaryje būdais, palyginti Charkivo ir Lvivo patirtį, veikimo panašumus ir skirtumus.
Per visus gausius susitikimus Ukrainoje buvo aptartos įvairių bendrų kultūrinių projektų įgyvendinimo galimybės. Lietuvos ir Ukrainos atstovai sutarė toliau stiprinti bendradarbiavimą kultūros ir kultūros paveldo apsaugos srityse, dalytis vertinga patirtimi. Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 m. suteiks naujų galimybių Ukrainos patirtį pristatyti Europos kultūros politikos darbotvarkėje, o Ukrainos kultūros paveldą – dar plačiau atverti Europos visuomenei.
