Publikuota 20260306
Tarptautinio Marko Skakio (Marco Scacchi) senosios muzikos festivalio dalyvius sieja senoji muzika, bet kiekvienas festivalis pateikia vis naujų premjerų, netikėtų pasaulinio garso atlikėjų. Kas mūsų laukia šį pavasarį, atskleidė festivalio vadovas, Valdovų rūmų muziejaus vyriausiasis kultūrinių renginių koordinatorius Vytautas Gailevičius.
Festivalio įkvėpėju laikome kadaise Valdovų rūmuose dirbusį kompozitorių Marką Skakį, todėl reikšmingą koncertų programų dalį sudaro paties kompozitoriaus kūryba, amžininkų, mokytojų ir jo sekėjų muzika. Tačiau neapsiribojame siauru chronologiniu tarpsniu – stengiamės pristatyti įvairių laikotarpių muziką – nuo mistiškųjų Viduramžių iki gražiausių vėlyvojo Baroko programų. Šiame festivalyje jungtys driekiasi tarp Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos.
Pirmajame koncerte nuskambėjo vieno ryškiausių XVII a. operų kompozitoriaus Frančesko Kavalio (Francesco Cavalli) kūryba. Šiemet minime 350-ąsias jo mirties metines. Neįtikėtina, bet iki šiol Lietuvoje nebuvo nė vienos F. Kavaliui skirtos koncertinės programos. Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, siekdamas užpildyti šią spragą, pristatė pažintinę šio kompozitoriaus programą, kurią sudarė fragmentai iš dešimties skirtingų F. Kavalio operų.
Kitą savaitę, kovo 12 d., senosios muzikos ansamblis „Šviesotamsa“ pristatys Karaliaučiaus universiteto absolvento Simono Dacho kūrybą ir poeziją. Klaipėdoje gimusiam poetui įamžinti Klaipėdoje pastatytas paminklas, tačiau turbūt retas senosios muzikos mėgėjas yra girdėjęs muziką, kuri parašyta pagal jo eiles. Karaliaučiaus katedros vargonininko ir kompozitoriaus Heinricho Alberto kūriniai, parašyti pagal poeto S. Dacho tekstus, skambės koncerte „(Ne)pažįstamas Simonas Dachas“.
Kasmet sulaukiame žinomų atlikėjų iš Lenkijos. Ar giliomis senosios muzikos tradicijomis galintys pasigirti Lietuvos kaimynai bus ir šiemet?
Šiemet svečiai iš Lenkijos atveža spalvingą programą – kontratenoras Kacperas Šelionžekas (Kacper Szelążek) ir „Royal Baroque Ensemble“ atliks Antonijaus Vivaldžio (Antonio Vivaldi), Leonardo Vinčio (Leonardo Vinci) (ne dailininko, o kito kūrėjo – kompozitoriaus), Johano Adolfo Hasės (Johann Adolf Hasse), Antonijaus Kaldaros (Antonio Caldara) ir kitų autorių muziką. Koncertas yra bendras projektas su Lenkų institutu, kuris šiemet mini savo veiklos Lietuvoje trisdešimtmetį.
Meistriškumu ir konceptualia programa išskirtinį koncertą kovo 17-ąją rengia klavesinininkė Giedrė Lukšaitė-Mrázkova. Kai XVIII a. itin sparčiai vystėsi simfoninė, kamerinė ir klavišinė muzika, čekų kompozitoriai ne tik dalyvavo šiame procese, bet daugelis tapo jo lyderiais. Josefas Antoninas Štepanas (Josef Antonín Štĕpán), Leopoldas Koželuhas (Leopold Koželuh), Jiržis Antonynas Benda (Jiří Antonín Benda), Janas Ladislavas Dusykas (Jan Ladislav Dusík) – tai keturi čekų kūrėjai, darę įtaką muzikinio skonio metamorfozėms ir stiliui. Jie buvo vieni geriausių savos srities profesionalų ir mokė princeses bei būsimas valdoves, bičiuliavosi su įtakingomis asmenybėmis. Beje, vienas iš kompozitorių viešėjo Lietuvoje bėgdamas iš Rusijos, kur buvo apkaltintas dalyvavimu suokalbyje prieš carienę Jekateriną. Lietuvoje J. L. Dusykas tapo kunigaikščio Karolio Stanislovo Radvilos žmonos lektoriumi. Be to, šį vakarą dedikuosime ir muziejuje veikiančiai „Sugrįžtančio paveldo“ parodai.
Kovą svarbiausias šventasis, kurį minime, yra Lietuvos globėjas šv. Kazimieras. Tačiau festivalio programoje ryškios ir kitos istorinės asmenybės?
Taip, kovo 19 d. koncerte „Giullari di Dio“ minėsime šv. Pranciškaus Asyžiečio 800-ąsias mirties metines. Pasaulinio garso italų ansamblis „Micrologus“ pristatys labai įdomią ir smagią programą „Dievo juokdariai“. Viduramžiais „laudomis“ vadintos giesmės buvo dvasinio atsinaujinimo simbolis, o patys pranciškonai save vadino Dievo juokdariais, siekdami suteikti džiaugsmo paprasta, visiems suprantama kalba. Koncerte pirmą kartą bus atliekama mokslinė šv. Pranciškaus „Saulės giesmės“ rekonstrukcija, pagrįsta naujausiais XII–XIII a. šaltinių tyrimais.
Festivalio pabaigoje tradiciškai minime Senosios muzikos dieną. Kokį akcentą paruošėte baigiamajam festivalio vakarui?
Festivalį vainikuos kovo 21 d. koncertas „Pro Laudibus“. Į Valdovų rūmus atvyksta gausus vokalinis ansamblis iš Italijos – „Cappella Musicale Corradiana“, kurio pasirodymas rengiamas kartu su Marko Skakio festivaliu Galėzėje. Tai simbolinis tiltas: rudenį atlikėjai šią programą atliko Italijoje, o dabar italų meistrai Vilniuje pristatys M. Skakio ir jo amžininkų sakralinę muziką. Šis koncertas, kurį tikimės transliuoti ir Euroradijo tinkle, taps iškilmingu dvyliktojo festivalio uždarymu, sujungiančiu dviejų valstybių istoriją ir tarptautinę partnerystę.
Visi festivalio koncertai yra nemokami. Kaip pavyksta išlaikyti aukštą kokybę ir kartu užtikrinti renginių prieinamumą kiekvienam klausytojui?
Tai muziejaus misija ir sąmoningas apsisprendimas. Didžiąją festivalio biudžeto dalį sudaro Valdovų rūmų muziejaus lėšos, tačiau šis kelias būtų kur kas sunkesnis, jei neturėtume partnerių. Esame dėkingi Italijos, Čekijos, Lenkijos ir Ispanijos ambasadoms bei kultūros institutams – jų palaikymas mums yra ženklas, kad užsienio partneriai mato prasmę puoselėjant bendrą Europos kultūros paveldą. Šis glaudus bendradarbiavimas leidžia mums pakviesti aukščiausio lygio atlikėjus, išlaikant koncertus atvirus visuomenei.
Ar nemokami renginiai padeda „užsiauginti“ savo klausytoją? Kaip manote, ar senosios muzikos publika Lietuvoje dar vis formuojasi?
Norime, kad senąją muziką pažintų kuo daugiau žmonių. Mūsų jauniausiems lankytojams skiriame edukacines muzikines programas kasmet vykstančiame edukaciniame Šv. Cecilijos festivalyje – auginame būsimą profesionalųjį klausytoją. Senosios muzikos bendruomenė Lietuvoje vis brandesnė, o Valdovų rūmų muziejus ir toliau tiesia kelius įvairioms kartoms atrasti Renesanso ir Baroko muzikos grožį.
Ačiū už pokalbį.
