Publikuota 20251212
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai skelbia apie Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metų pabaigą. Didžiulė programa, vykusi ištisus metus ir apėmusi įvairius Lietuvos miestus, baigsis koncertu „Sarbievijaus kelionė į Romą“ Valdovų rūmuose. Šiais metais, minint 400 metų sukaktį, kai buvo išleista poeto populiariosios poezijos rinktinė „Trys lyrikos knygos“, siekta šiuolaikiniam žmogui iš naujo pristatyti vieną žymiausių lotyniškai kūrusių XVII a. Europos poetų – M. K. Sarbievijų (1595–1640) – ir jo epochą.
Baigiamasis akordas: Baroko muzika ir judesys Valdovų rūmuose
Paskutinis gruodžio 12 d. vyksiantis Baroko metų koncertas „Sarbievijaus kelionė į Romą“ – tai muzikos ir judesio pasakojimas apie M. K. Sarbievijų ir glaudžius jo ryšius su Lietuva. Programą sukūrė senosios muzikos atlikėjų ansamblis „Šviesotamsa“ (it. Chiaroscuro): sopranas Rūta Vox (Vosyliūtė), smuikininkė Marianna Puriņa (Latvija) bei klavesinininkas ir bosas Vilimas Norkūnas.
„Stiprių jausmų, emocijų ir kontrastingų nuotaikų perteikimas naudojant kontrastą, šviesą ir tamsą paplito visame Baroko epochos mene: nuo Caravaggio paveikslų, Pietro Metastasio dramų iki recitar cantare stiliaus, atliekant Giulio Caccinio, Jacopo Perio, Claudio Monteverdi kūrinius“, – teigia muzikantai, kviesdami patirti autentišką Baroko dvasios virpulį.
Baroko literatūros metai: sėkmė, pranokusi lūkesčius
Valdovų rūmų muziejus, parengęs didžiulę programą M. K. Sarbievijaus metams paminėti, kvietė į daugybę nemokamų koncertų, teatralizuotų pristatymų, diskusijų ir poezijos skaitymų.
„Iš pradžių nuogąstavome, ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtą tikslą: sudominti šiuolaikinį žmogų Baroko literatūra ir perteikti vieno žymiausių to meto Europos lyrikų – M. K. Sarbievijaus poezijos prasmę nūdienos žmogui, – dalijasi mintimis projekto „Jų darbai ir žygiai didingi. Sarbievijus ir Baroko paveldas Lietuvoje“ vadovas Vytautas Gailevičius. – Stengėmės, kad ir forma, ir raiška projektas būtų įvairus, kad ir paauglys, ir brandus žmogus atrastų patraukliausią sau renginį. Džiaugiamės, kad kai kurie projektai plėtojami ir toliau, kaip antai reperio Pijaus Operos, perkusininko Arkadijaus Gotesmano ir pianisto Vitalijaus Neugasimovo improvizacijos Sarbievijaus poezijos tema.“
Originalūs renginiai ir edukacija Lietuvos regionuose
Siekdamas, kad Baroko epochai skirtų metų idėjos pasiektų kuo platesnę auditoriją, Valdovų rūmų muziejus organizavo išvažiuojamuosius renginius visoje Lietuvoje. Originalūs renginiai mažesniuose miesteliuose jau tampa gražia tradicija.
Elektrėnų krašto muziejuje lankytojai išgirdo paskaitą „Penkių juslių kokliai“, kurią skaitė vyresnioji rinkinio kuratorė Milda Samulionytė-Zikarienė.
Zanavykų krašto muziejuje, Zyplių dvare, vyko paskaita „Gobelenai Baroko epochoje: didybės spindesys“. Lektorė – profesorė dr. Ieva Kuizinienė, pristačiusi Vazų dinastijos meninius užsakymus ir gobelenus kaip prabangos ženklą.
Biržų pilyje ir Plungės Žemaičių dailės muziejuje vyko diskusijos „Sarbievijus Baroko epochoje ir šiandien“. Jose dalyvavo doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė, dokt. Lukas Bieliauskas, dr. Asta Vaškelienė, diskusijas moderavo dr. Eleonora Terleckienė. Plungėje taip pat skambėjo Baroko epochos muzika, kurią atliko Karolina Parmas (sopranas) ir Jana Zariņa (klavesinas).
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje vyko kultūros vakarai, kuriuose, be diskusijų, skambėjo Noros Petročenko (mecosopranas) ir Vaivos Eidukaitytės-Storastienės (klavesinas) atliekami kūriniai.
Alytaus kraštotyros muziejuje buvo surengta net keletas paskaitų ciklų: dr. Toma Zarankaitė-Margienė skaitė paskaitą „Barokinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo medžioklė“, M. Samulionytė-Zikarienė – „Penkių juslių kokliai“, o Dalius Avižinis –„Lietuvos ir vokiškųjų kraštų ryšiai XVII a.“.
Baroko spindesys Valdovų rūmuose
Šią vasarą Valdovų rūmų muziejaus lankytojai turėjo išskirtinę progą pažinti ir vieną žymiausių Abiejų Tautų Respublikos Baroko epochos dailininkų – Simoną Čechavičių (1689–1775). Tarptautinėje parodoje „Simonas Čechavičius. Baroko meistras Pidhirciuose“ buvo eksponuojami dailininko kūriniai, susiję su Pidhircių rūmais Ukrainoje, bet artimi ir Vilniaus kultūrai.
„Šis religinės dailės meistras kartu su Pranciškumi Smuglevičiumi buvo žymiausi XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos dailininkai, todėl pažinti S. Čechavičių – tai pažinti ir Lietuvos kultūros paveldą“, – teigė parodos kuratorius Ignas Račickas.
Muziejaus Barokinėje valdovo bibliotekoje dar dvi savaites veiks ir Baroko literatūros metams skirta paroda, kurioje galima išvysti dvi M. K. Sarbievijaus knygas: 1632 m. Antverpene pasirodžiusį poeto rinkinio „Keturios lyrikos knygos“ leidimą, puoštą raižytojo Kornelio Galio (1576–1650) grafikos darbu, sukurtu pagal Peterio Pauliaus Rubenso (1577–1640) piešinį, ir 1759 m. Paryžiuje išleistą rinktinę „Giesmės“.
Valdovų rūmuose vykę renginiai išsiskyrė įvairumu: nemokami Baroko literatūros skaitymai su aktoriumi Rimantu Bagdzevičiumi ir dr. Sigitu Narbutu, paskaitos ir ekskursijos su muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku, „Baroko šortai“ – trumpi pasakojimai apie epochos madą, architektūrą, medžioklę, kuriuos inicijavo istorikė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
Baroko literatūros metų programą paįvairino ir jaunimą sudominę netradicinio formato renginiai: repo ir Baroko muzikos vakaras, kuriame reperis Pijus Opera su džiazo atlikėjais interpretavo M. K. Sarbievijaus poeziją, bei tylioji diskoteka „Nuo Baroko iki pankroko“.
Lankytojų gausa išsiskyrė Valdovų rūmų Didžiajame kieme rugsėjo 4 d. rodytas projektas „Meilės ir Jėzaus medžioklė“. Didžiojo kiemo galerijose M. K. Sarbievijaus poezija atsivėrė dvidešimt dviem balsams ir šviesai, žymiojo Baroko poeto kūryba skambėjo kaip ritmų choras – muzikinė deklamacija. Atlikėjai ir projekto kūrėjai: Klaipėdos jaunimo teatro aktorių choras, režisierius Dalius Abaris, kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, vaizdo grafikas Lukas Miceika, dramaturgas ir poetas Mindaugas Nastaravičius.
M. K. Sarbievijaus fenomenas – „Lietuvos Horacijus“
Lietuvos jėzuitų auklėtinis M. K. Sarbievijus – vienas žymiausių lotyniškai rašiusių Baroko epochos poetų. Jo populiarumą Europoje būtų galima palyginti nebent su šiuolaikine operos soliste Asmik Grigorian. M. K. Sarbievijaus rinktinė „Trys lyrikos knygos“, 1625 m. išleista Kelne, Vokietijoje, vėliau apie 60 kartų buvo perleista įvairiose Europos leidyklose, o eilėraščiai – išversti į daugelį kalbų. Poetas, dirbęs Vilniaus universiteto profesoriumi bei Lenkijos ir Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos (1632–1648) pamokslininku, dar buvo vadinamas „krikščionių Horacijumi“ arba „Lietuvos Horacijumi“, o jo biografija apipinta legendomis, pvz., apie popiežiaus Urbono VIII poetui įteiktą laurų vainiką.
Projektą „Jų darbai ir žygiai didingi. Sarbievijus ir Baroko paveldas Lietuvoje“ rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, o jis rengtas kartu su partneriu – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Renginių gausa, taip pat Muziejų asociacijos inicijuota ir Valdovų rūmų muziejaus parengta Baroko epochos metams skirta „Baroko kelio“ programa leido išsamiai pažinti M. K. Sarbievijaus kūrybą, jo aplinką, atrasti jį iš naujo šiandienos kontekste.
