Už mirtį stipresnis ilgesys tapo garsiausio spiritizmo seanso Lietuvos istorijoje akstinu. 1551 metų gegužės 8 dieną mirė Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Staiga mirus mylimajai, sielvartaujantis valdovas troško dar nors kartą ją išvysti. Vilniaus Žemutinėje pilyje tarp iškviestų magų, astrologų ir alchemikų buvo Janas Tvardovskis – jis ir pažadėjo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Lenkijos karaliui sugrąžinti jo mylimosios dvasią.
Seanso išvakarėse Tvardovskis įspėjo Žygimantą Augustą, kad nieku gyvu nesikeltų nuo kėdės ritualo metu. Mįslingoms apeigoms įpusėjus, iš veidrodžio išniro gražiosios Barboros pavidalas, skendintis miglose. Žygimantą Augustą užvaldė didis ilgesys, ir jis nepaisydamas mago perspėjimo puolė apkabinti žmonos. Tvardovskis vos spėjo karalių sulaikyti, o Barboros dvasia pradingo amžiams…
Voicechas Gersonas, Barboros Radvilaitės pasirodymas, 1886. Poznanės nacionalinis muziejus
Susiję įrašai
Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Vilniaus katedros požemiuose rastų vertybių
Publikuota20251204
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, įvertinęs per ikiteisminį tyrimą surinktus duomenis, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl radinio pasisavinimo (pagal Baudžiamojo kodekso 185 str.). Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Plačiau
Trys dienos, skirtos Apšvietos epochos vizionieriams, – apie XVIII a. mokslą, muziką ir revoliucijos idėjas
Publikuota20251201
Gruodžio 3 d. Valdovų rūmuose prasideda trijų dienų renginių ciklas, skirtas kuriančiam, mąstančiam ir veikiančiam XVIII a. žmogui, to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vizionieriams. Apie tai, kodėl Apšvietos epocha aktuali šiandien ir kokių atradimų pateiks mokslininkai, kalbamės su istorike, Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja, mokslinės konferencijos organizatore dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.
Plačiau
Restauruotos vertybės papildys Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją
Publikuota20251120
Šiemet, gavus Kultūros misterijos finansavimą, buvo įgyvendintas projektas „Muziejinių vertybių restauravimas“. Siekta išsaugoti ir restauruoti tris artefaktus – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laišką žmonai Kotrynai Habsburgaitei, rašytą Liubline 1566 m. balandžio 21 d., taip pat – Vilniaus vaizdą iš Georgo Brauno knygos „Urbium praecipuarum totius mundi“ ir 1778 m. lapkričio 17 d. Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio raštą. Vertybes restauravo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.
Plačiau
Publikuota: 2025-10-30 13:38 Atnaujinta: 2025-10-30 18:03