Už mirtį stipresnis ilgesys tapo garsiausiu spiritizmo seansu Lietuvos istorijoje

Voicechas Gersonas, Barboros Radvilaitės pasirodymas, 1886. Poznanės nacionalinis muziejus

Už mirtį stipresnis ilgesys tapo garsiausio spiritizmo seanso Lietuvos istorijoje akstinu. 1551 metų gegužės 8 dieną mirė Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Staiga mirus mylimajai, sielvartaujantis valdovas troško dar nors kartą ją išvysti. Vilniaus Žemutinėje pilyje tarp iškviestų magų, astrologų ir alchemikų buvo Janas Tvardovskis – jis ir pažadėjo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Lenkijos karaliui sugrąžinti jo mylimosios dvasią.

Seanso išvakarėse Tvardovskis įspėjo Žygimantą Augustą, kad nieku gyvu nesikeltų nuo kėdės ritualo metu. Mįslingoms apeigoms įpusėjus, iš veidrodžio išniro gražiosios Barboros pavidalas, skendintis miglose. Žygimantą Augustą užvaldė didis ilgesys, ir jis nepaisydamas mago perspėjimo puolė apkabinti žmonos. Tvardovskis vos spėjo karalių sulaikyti, o Barboros dvasia pradingo amžiams…
 

Voicechas Gersonas, Barboros Radvilaitės pasirodymas, 1886. Poznanės nacionalinis muziejus
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Trys dienos, skirtos Apšvietos epochos vizionieriams, – apie XVIII a. mokslą, muziką ir revoliucijos idėjas

Trys dienos, skirtos Apšvietos epochos vizionieriams, – apie XVIII a. mokslą, muziką ir revoliucijos idėjas

20251201

Gruodžio 3 d. Valdovų rūmuose prasideda trijų dienų renginių ciklas, skirtas kuriančiam, mąstančiam ir veikiančiam XVIII a. žmogui, to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vizionieriams. Apie tai, kodėl Apšvietos epocha aktuali šiandien ir kokių atradimų pateiks mokslininkai, kalbamės su istorike, Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja, mokslinės konferencijos organizatore dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

Plačiau

Restauruotos vertybės papildys Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją

Restauruotos vertybės papildys Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją

20251120

Šiemet, gavus Kultūros misterijos finansavimą, buvo įgyvendintas projektas „Muziejinių vertybių restauravimas“. Siekta išsaugoti ir restauruoti tris artefaktus – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laišką žmonai Kotrynai Habsburgaitei, rašytą Liubline 1566 m. balandžio 21 d., taip pat – Vilniaus vaizdą iš Georgo Brauno knygos „Urbium praecipuarum totius mundi“ ir 1778 m. lapkričio 17 d. Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio raštą. Vertybes restauravo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.

Plačiau

Publikuota: 2025-10-30 13:38 Atnaujinta: 2025-10-30 18:03
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika