Lankytojams

MUZIEJAUS DARBO LAIKAS VASARĄ (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.)

I, II, III, VII
10.00–18.00
IV, V, VI 10.00–20.00
  
Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus valandai iki muziejaus uždarymo.
 
2026 m. muziejus uždarytas: sausio 1 d., balandžio 5–6 d. (šv. Velykos), gegužės 1 d., gegužės 3 d., lapkričio 1 d., gruodžio 24–26.
 
Muziejus yra pritaikytas lankytojams su judėjimo negalia: yra įrengti keltuvai, liftai, įrengti kiti patogumai. Esant  poreikiui galime pasiūlyti ir neįgaliojo vežimėlį, teirautis kasose.

Daugiau
 

SUAUGUSIESIEMS
 
Visa kaina (I–IV maršrutai)  14,00 €   
 
I maršrutas – 6,00 € 
 
II maršrutas (Caravaggio) – 6,00 € 
 
III maršrutas – 4,00 €  
 
IV maršrutas (parodos)  6,00 €
 
Renkantis daugiau nei 1 maršrutą, kiekvienam papildomam maršrutui iki 50 % nuolaida 
 
Bilietai į Valdovų rūmų muziejų parduodami muziejaus kasoje.
 
Žmonėms su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis) bei POLA kortelės turėtojams taikoma 100 proc. nuolaida.
 
  
 

 

Kaip mus rasti

Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė

Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė

Vyksta2026m.Birželio0603 d. - 2026m.Birželio0629 d.

Mikelandželas Merizis, geriau žinomas kaip Karavadžas (1571–1610), – vienas garsiausių ir įtakingiausių visų laikų dailininkų. Jo kūryba laikoma ne tik genialia savito braižo, kuriam būdinga šviesotamsa, vidiniai vaizduojamų asmenų išgyvenimai, žmogiškojo trapumo atskleidimas, intelektinis žaismas ir intertekstualumas, išraiška. Būtent Karavadžas dažnai laikomas Baroko epochos dailės pradininku, ne tik Italijai, bet ir visai Europai atvėrusiu visiškai naują kultūrinės minties, formų ir net žiūrovo santykio su menu amžių.
 

Plačiau

Tarptautinė paroda „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“

Tarptautinė paroda „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“

Valdovų rūmai

Vyksta2026m.Kovo0310 d. - 2026m.Liepos0712 d.

Tarptautinėje parodoje „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ pristatomos išskirtinės lituanistinės vertybės – gobelenai su heraldiniais ženklais iš Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Krokuva, Lenkija). Šie audiniai – ypatingas dailės, kultūros paveldo, mecenatystės, reprezentacijos fenomenas, neįkainojamos Lenkijos ir Lietuvos istorijos relikvijos – visuomenei rodomi pirmą kartą.

Plačiau

Paroda „SUGRĮŽTANTIS PAVELDAS. 2018–2025 m. įsigyti tapybos darbai“

Paroda „SUGRĮŽTANTIS PAVELDAS. 2018–2025 m. įsigyti tapybos darbai“

Vyksta2026m.Vasario0225 d. - 2026m.Rugpjūčio0816 d.

Valdovų rūmų muziejus nuolat ieško ir siekia įsigyti su Lietuva susijusių vertybių, kurios ne tik papildytų muziejaus ekspozicijas ir rinkinius, bet ir sugrąžintų po pasaulį išblaškytą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę menantį paveldą. Kasmet muziejaus rinkinius reikšmingai praturtina iš Lietuvos ir užsienio aukcionų, antikvariatų bei privačių asmenų įsigytos vertybės ir rėmėjų dovanos.

Plačiau

Tarptautinė paroda „Naujai atrastas Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilaičio portretas“

Tarptautinė paroda „Naujai atrastas Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilaičio portretas“

Vyko2025m.Spalio1028 d. - 2026m.Gegužės0524 d.

Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilaičio portretas į parodą Valdovų rūmų muziejuje atkeliauja iš privačios Varšuvoje gyvenančio aktyvaus Lietuvos ir Lenkijos bei kitų kaimyninių kraštų bendradarbiavimo skatintojo, kolekcininko, mecenato kunigaikščio Motiejaus Radvilos (Maciej Radziwiłł) kolekcijos.

Plačiau

Lankymo ribojimai

Lankymo ribojimai

Valdovų rūmų muziejus

Vyksta2026m.Birželio0611 d.10:00-18:00

Informuojame, kad dėl vyksiančio renginio lankytojai negalės lankyti II maršruto trečio aukšto ekspozicijų dalies, išskyrus parodą „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė.“ 

Plačiau

Porcelianinės skulptūrėlės fragmentas

Porcelianinės skulptūrėlės fragmentas

2026m.Gegužės0508 d.15:00-16:30

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, rytinio ir šiaurinio korpusų prieigose, rastas porcelianinės skulptūrėlės fragmentas. Joje vaizduojama moters, vilkinčios ryškiaspalvį drabužį, dekoruotą kontrastingomis juostomis, figūra. Radinys aptiktas sluoksniuose, susiformavusiuose po 1830–1831 m. sukilimo, kai nugriautų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje įsitvirtino carinės Rusijos administracinė ir karinė valdžia. Šis skulptūrėlės fragmentas pasakoja apie XIX a. dekoratyvinio porceliano madą, taip pat atspindi sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį.

 

Plačiau

Prancūzijos Didžiosios armijos 14-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Prancūzijos Didžiosios armijos 14-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

2026m.Gegužės0508 d.15:00-16:30

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos rinkinyje saugoma gausi sagų kolekcija, atspindinti įvairius laikotarpius. Reikšmingą jos dalį sudaro skirtingų kariuomenių ir karinių darinių uniforminės sagos. Tarp jų išsiskiria Prancūzijos imperijos (1804–1815) Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos, tiesiogiai sietinos su Napoleono epochos įvykiais.
Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, susijusių su 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų. Kolekcija nėra gausi, tačiau jos istorinė vertė itin didelė – tai apčiuopiami, materialūs Napoleono laikotarpio karinio buvimo Vilniuje liudijimai.

 

Plačiau

Gėlėmis dekoruota fajanso lėkštė

Gėlėmis dekoruota fajanso lėkštė

2026m.Gegužės0508 d.15:00-16:30

Mėlyna ir balta glazūra dekoruotos lėkštės fragmentas rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje, XVII a. antroje pusėje susiformavusiame griuvenų sluoksnyje. Sluoksnis sietinas su 1655–1660 m. per rusų kariuomenės ir kazokų antpuolius nuniokotų rūmų liekanomis ir vėlesniais XVII a. pabaigos statybų darbais. Radinys datuojamas laikotarpiu, ne vėlesniu kaip XVII a. vidurys, ir atspindi ankstesnį Valdovų rūmų gyvavimo etapą.

 

Plačiau

Plyta su įstrižomis braukomis

Plyta su įstrižomis braukomis

2026m.Gegužės0508 d.15:00-16:30

Vienas būdingiausių lietuviškų plytų, žinomų nuo XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios, požymių yra vienoje plytos plokštumos pusėje – klote įspausti specialūs grioveliai – braukos. Braukos turėjo pagerinti plytos sukibimą su skiediniu ir kartu užtikrinti stabilesnę mūro struktūrą.
Braukos dažniausiai būdavo daromos rankų pirštais arba specialiu įrankiu išilgai plytos. Rečiau pasitaiko plytų su skersai ar įstrižai padarytomis braukomis. Pastebėta, kad XV–XVI a. civilinių gotikinių pastatų plytos dažniausiai būdavo su braukomis, mūrytos braukomis žemyn. Brauktinių plytų tradicija gyvavo iki pat XVIII a. pabaigos.

 

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika