Ekskursija „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“
2025 10 16 – 2026 02 08
Kaip mus rasti:
Žemėlapyje
Lankytojams
MUZIEJAUS DARBO LAIKAS (rugsėjo 1 d. – gegužės 31 d.)
II, III, V, VI 10.00–18.00
IV 10.00–20.00
VII 10.00–16.00
Valdovų rūmų muziejus nedirba pirmadieniais.
Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus valandai iki muziejaus uždarymo.
2025 m. muziejus uždarytas: sausio 1 d., balandžio 20–21 d. (šv. Velykos), gegužės 1 d., gegužės 4 d., birželio 1–2, lapkričio 1 d., gruodžio gruodžio 15, 22, 24–26, 29 d.
Muziejus yra pritaikytas lankytojams su judėjimo negalia: yra įrengti keltuvai, liftai, įrengti kiti patogumai. Esant poreikiui galime pasiūlyti ir neįgaliojo vežimėlį, teirautis kasose.
SUAUGUSIESIEMS
Visa kaina (I–III maršrutai) – 16,00 €
I maršrutas – 6,00 €
II maršrutas – 8,00 €
III maršrutas – 4,00 €
IV maršrutas (paroda) – 8,00 €
Renkantis daugiau nei 1 maršrutą, kiekvienam papildomam maršrutui iki 50 % nuolaida
Bilietai į Valdovų rūmų muziejų parduodami muziejaus kasoje.
Žmonėms su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis) bei POLA kortelės turėtojams taikoma 100 proc. nuolaida.
Kaip mus rasti
Edukacinis koncertas ,,Muzikinis pasakojimas apie Barborą Radvilaitę“
Lietuvos Respublikos ambasada Varšuvoje
Vyko2025m.Gruodžio1206 d.11:00-12:00
Koncertas Varšuvoje!
Tarptautinė paroda „Naujai atrastas Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilaičio portretas“
Vyksta2025m.Spalio1028 d. - 2026m.Kovo0322 d.
Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilaičio portretas į parodą Valdovų rūmų muziejuje atkeliauja iš privačios Varšuvoje gyvenančio aktyvaus Lietuvos ir Lenkijos bei kitų kaimyninių kraštų bendradarbiavimo skatintojo, kolekcininko, mecenato kunigaikščio Motiejaus Radvilos (Maciej Radziwiłł) kolekcijos.
Tarptautinė paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“
Vyksta2025m.Spalio1016 d. - 2026m.Vasario0208 d.
Napoleonas Orda (1807–1883) – vienas įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų. Paryžiuje jis išgarsėjo kaip pianistas ir kompozitorius, jo muzikinius kūrinius ir gebėjimus vertino tokie meistrai kaip Friderikas Šopenas, Ferencas Listas ir Stanislovas Moniuška. N. Orda aktyviai telkė nuo politinių persekiojimų iš Rusijos pasitraukusius asmenis, užsiėmė publicistine veikla, rašė straipsnius, eilėraščius ir poemas, artimai bendravo su žymiausiu to laiko poetu Adomu Mickevičiumi. Vis dėlto vertingiausia ir gausiausia N. Ordos meninio palikimo dalis yra piešiniai ir akvarelės, pristatomos šioje Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Krokuvos nacionalinio muziejaus parodoje.
Motiejui Kazimierui Sarbievijui ir Baroko literatūros metams skirta dviejų poeto knygų paroda
Valdovų rūmų muziejus
Vyksta2025m.Balandžio0407 d. - 2025m.Gruodžio1231 d.
Parodoje eksponuojamos Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) knygos: 1632 m. Antverpene išleistas populiaraus poeto rinkinio „Keturios lyrikos knygos“ (Lyricorum libri IV) leidimas, kurio titulinį lapą puošia Antverpeno raižytojo Kornelio Galio (Cornelis Galle, 1576–1650) grafikos darbas, sukurtas pagal Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) piešinį, ir rinktinė „Giesmės“ (Carmina), išleista Paryžiuje 1759 m., kurią Valdovų rūmų muziejui 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV).
Paroda veiks Valdovų rūmų muziejaus Barokinėje valdovo bibliotekoje iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Iš Krokuvos, Vilniaus ir Varšuvos – į Belovežą. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kelionės ir medžioklės
Vyko2025m.Rugpjūčio0828 d. - 2025m.Rugsėjo0925 d.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiajame kieme bus eksponuojama Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto plėtros fondo (Lenkija) organizuojama stendinė paroda „Iš Krokuvos, Vilniaus ir Varšuvos – į Belovežą. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kelionės ir medžioklės“, skirta medžioklės fenomeno svarbai valdovo gyvenime ir Belovežo medžioklės dvaro tyrimams pristatyti.
Knygos pristatymas „CAMINO. Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje ir jo piligrimai"
Valdovų rūmų Renginių salė
Vyks2025m.Gruodžio1217 d.18:00-19:30
Knyga „CAMINO. Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje ir jo piligrimai / The Way of Saint James in Lithuania and Its Pilgrims“ (lietuvių ir anglų kalbomis)
ATŠAUKTA – Paskaita „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir kultūrinė tradicija XIX amžiuje“
Vyks2025m.Gruodžio1218 d.18:00-20:00
Lektorius
prof. dr. Antanas KULAKAUSKAS
Koncertas „VIVA Kalėdos“
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė
Vyks2025m.Gruodžio1227 d.19:00-20:30
Pripažintas vienu geriausių moterų chorų Lietuvoje
Domanto Razausko ir grupės VOS VOS koncertas. Finalas
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė
Vyks2025m.Gruodžio1228 d.19:00-21:15
Domantas Razauskas – gitara, balsas, tekstai, muzika, Jonas Krivickas – elektrinė gitara, Paulius Rukas – bosinė gitara, Marius Leiburas – mušamieji, Simas Butavičius – smuikai
Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos
€45.00
- Išleista:2025 m.
- Tipas:Tarptautinės parodos katalogas
- Kodas:ISBN 9786098356038
Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 5 (MMXVII–MMXX)
€45.00
- Išleista:2025 m.
- Tipas:Kronikos
- Kodas:ISSN 2029–8943
Mokslinių straipsnių rinkinys „Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“
€25.00
- Išleista:2024
- Kodas:9786098061987
Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)
Publikuota2025m.Gruodžio1211 d.19:00-21:15
Briuselio dirbtuvėse išaustame gobelene vaizduojamas įvykis iš Aleksandro Didžiojo gyvenimo. Šis Antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323 pr. Kr.) sukūrė imperiją, kuri vienijo daugybę tautų ir užėmė didžiulę teritoriją, apimančią dalį pietų Europos ir didelę dalį Vidurinės Azijos. Ilgai kovojęs su persų valdovu Darijumi III, Aleksandras jį nugalėjo Iso mūšyje 333 pr. Kr., o 324 m. pr. Kr. Sūzuose (dab. Šušas, Iranas) vedė Darijaus III dukterį Statirą. Šių vestuvių scena pavaizduota muziejaus turimame gobelene. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vestuvės buvo labai iškilmingos. Kartu su Aleksandru vietines moteris vedė daug jo bendražygių bei pavaldinių.
Žemo cilindro formos vaikštukai
Publikuota2025m.Lapkričio1124 d.19:00-21:15
Savo laisvalaikiui paįvairinti ne tik XXI a., bet ir XII–XIX a. Lietuvoje gyvenę žmonės rasdavo laiko įvairiems žaidimams. Apie tai, kad XII–XIX a. buvo žaidžiami įvairūs stalo žaidimai (nardai, kvirkatas, malūnas, šaškės ir kt.), žinoma ne tik iš rašytinių šaltinių, bet ir iš archeologų aptinkamų šių žaidimų vaikštukų. Iš viso Lietuvoje per archeologinius tyrimus yra rasta apie tris dešimtis įvairių žaidimų vaikštukų. Iš jų beveik pusė, 15 vienetų, buvo aptikta Vilniaus pilyse.
Vaikštukų, gamintų iš molio, tekintų iš medžio ar rago, dažniausiai yra randama po vieną.
Knyga „Levini Lemnii, medici Zirizaei occulta naturae miracula, ac varia rerum documenta, probabili ratione atque artifici coniectura explicata“
Publikuota2025m.Lapkričio1117 d.19:00-21:15
Knyga „Levini Lemnii, medici Zirizaei occulta naturae miracula, ac varia rerum documenta, probabili ratione atque artifici coniectura explicata“ (liet. „Levino Lemnijaus, gydytojo iš Zirizėjo, slaptieji gamtos stebuklai ir įvairūs dalykų įrodymai, tikėtinu protu ir taip pat sumaniu samprotavimu paaiškinti“) – žymiausias Levino Lemnijaus (Levinus Lemnius, 1505–1568) veikalas. L. Lemnijus – iš Nyderlandų kilęs gydytojas, okultistas, vėliau tapęs pastoriumi. Studijavo mediciną Leveno ir Paduvos universitetuose. Buvo šveicarų mediko Konrado Gesnerio (Conradus Gesnerus, 1516–1565) ir žymaus belgų anatomo, gydytojo Andrėjo Vezalijaus (Andries van Wezel, Andreas Vesalius, 1514–1564) mokinys.
Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)
Publikuota2025m.Lapkričio1117 d.19:00-21:15
Chlodvigas, frankų karaliaus Childeriko I sūnus, gimė apie 466 m. e. metus. Kai 358 m. e. m. šią germanų gentį pavergė romėnai, jai buvo leista apsigyventi dabartinėje Belgijos teritorijoje su sąlyga, kad gins sieną ir siųs kareivius Romos armijai. Romos provincija Galija tęsėsi nuo Reino upės šiaurėje iki Pirėnų kalnų pietuose. Bet 454 m. e. m. mirus romėnų generolui Etijui, Galijoje nebeliko tvirtos valdžios. Be to, 476 m. e. m. žlugo paskutinis Romos imperatorius Romulas Augustulas ir Vakarų Romos imperija subyrėjo. Nenuostabu, kad tėvą soste pakeitęs Chlodvigas ėmė siekti išplėsti savo karalystės sienas. 486 m. e. m. mūšyje prie Suasono jis nugalėjo paskutinį Romos vietininką Galijoje. Ši pergalė leido jam užvaldyti visą teritoriją tarp Somos upės šiaurėje ir Luaros upės centrinėje ir vakarų Galijoje.