DIENA SENAJAME ŠVENTARAGIO SLĖNYJE

Patekėjusi saulė sveikina Neries upės slėnyje įsikūrusį Vilnių, naktis sklaidosi, prasideda nauja diena. Miestas šurmuliuoja nuo pat ankstaus ryto. Tolyje žvengiantis žirgas atneša žinią apie pergalę dar viename mūšyje. Kiek arčiau papėdėje prie aukuro besirenkantys žmonės ruošiasi dėkoti dievams už gausų šių metų derlių, jie vis dar lūkuriuoja krivio, kuris netikėtai pametė apeigų lazdą. Siauroje, rąstais grįstoje gatvelėje savo darbu džiaugiasi naują aulinukų porą pabaigęs batsiuvys, o kitoje kelio pusėje saulės spindulius gaudo blyksintis auksakalio žiedas. Prie nedidelio medinio svirno pluša keli vyrai – pastatėlis pilnas ne tik maisto produktų, bet ir darbui ūkyje reikalingų daiktų. Miestą pritildo tik besibaigianti diena ir nakties danguje suspindusios žvaigždės.Tai tik keli epizodai iš XIII a. Vilniaus gyventojų kasdienybės. Parodoje apžiūrėsime šią kasdienybę liudijančius radinius ir pagaminsime seniausio Vilniaus pastato – medinio svirno – modelį. Tai leis dar geriau įsivaizduoti šio pagrindinio parodos eksponato reikšmę minėto laikotarpio Vilniaus gyventojui.