Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko. Nauji 2014–2019 m. tyrimai su metalo ieškikliais

Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko. Nauji 2014–2019 m. tyrimai su metalo ieškikliais

35.00

Klausimas

Užpildę ir išsiųsdami šią formą Jūs, kartu, sutinkate ir su mūsų svetainės Privatumo ir slapukų politika Privalomas laukas
Kodas:
000219
Svoris:
1.655 Kg.
Likutis:
1
Kategorija:
Autorius (-ė):
Sven Ekdahl
Išleista:
2019 m.
Tipas:
Studijos
Kodas:
ISBN 978-609-8061-59-8
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, XXX tomas.
 
Vokietijoje gyvenančio ir dirbančio švedų istoriko Profesoriaus Sveno Ekdahlio (gimė 1935 m.) ir 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio vardai jau daug dešimtmečių yra neatsiejami. Šiandien žymiausiu Žalgirio mūšio specialistu ir kompetentingiausiu tyrinėtoju pasaulyje laikomas mokslininkas gerai žinomas ir Lietuvoje. Bemaž prieš 60 metų, dar gūdžiais 1963-iaisiais, jis paskelbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę ir jos vadovą Vytautą „reabilituojantį“ bei „lietuvių manevro“ lemtingą reikšmę Žalgirio pergalei liudijantį dokumentą. Šis paneigė lenkų kronikininko Jano Długoszo ir jį aklai sekusių tyrinėtojų teiginius apie lietuvių „pabėgimą“ iš mūšio lauko. Tai esmingai pakeitė pasaulio istoriografijos poziciją dėl lietuvių įtakos Žalgirio pergalei. Šios žinios bei kilusios diskusijos plačiajai Lietuvos visuomenei buvo pristatytos ir 2013 m. lietuvių sukurtame dokumentiniame filme „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ (režisierius Aleksandras Matonis).
 
Minint vieno garsiausių Europos vėlyvųjų Viduramžių mūšių 600 metų sukaktį, inicijuotas tarptautinis projektas, siekiant surasti Žalgirio mūšio vietą ar vietas ir patikrinti teiginį dėl kariuomenių išsirikiavimo, pasitelkus pažangias šių laikų technologijas bei metalo ieškiklius. Suburta mokslininkų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos tyrimus vykdė kelerius metus. 2019 m. pabaigoje Valdovų rūmų muziejaus išleista knyga yra Profesoriaus Sveno Ekdahlio ankstesnių rašytinių šaltinių tyrinėjimų sintezė, paremta ir pastarųjų metų tyrimų Žalgirio mūšio vietovėje duomenimis. Minėti tyrimai su metalo ieškikliais bei žemės radarais, taip pat žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai patvirtino anksčiau švedų istoriko keltas hipotezes apie kariuomenių išsirikiavimą prieš Žalgirio mūšį, tikslią pagrindinių kautynių ir kitų susirėmimų vietas, mūšio eigos subtilybes.
 
Gausiai nuotraukomis, žemėlapiais, schemomis iliustruota knyga išleista keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, vokiečių ir lenkų.
 
Leidybos koordinatorės: Živilė Mikailienė, Laima Kunickytė
 
Vertėjai į lietuvių kalbą: Vydas Dolinskas, Živilė Mikailienė
 
Vertėjos į anglų kalbą: Pauline Bugler, Albina Strunga
 
Vertėjai į lenkų kalbą: Piotr Kisiel, Beata Piasecka
 
Vertėjas į vokiečių kalbą: Jürgen Buch
 
Redaktorė: Laima Kunickytė
 
Dizainas ir maketavimas: UAB „Savas takas“ ir ko
 
Išleido Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Vilnius, 2019
279 p., iliustruota
Spausdino „Standartų spaustuvė“
 
Knygos leidybą remia Lietuvos kultūros taryba.
Publikuota: 2021-03-22 18:00 Atnaujinta: 2023-06-08 10:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika