2018 m. Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį. XX a. pradžioje valstybės kūrėjai puoselėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinę atmintį ir paveldą, o Lietuvos Taryba skelbė „atstatanti (...) Lietuvos valstybę“, todėl modernų valstybingumą siejo su istorinės Lietuvos valstybės tradicijomis bei ženklais. Norintiesiems su jais išsamiau susipažinti, siūlome nemokamus edukacinius užsiėmimus.
Būtina išankstinė registracija tel. (8 5) 261 7445. Laiką reikia derinti registruojantis.
Šie užsiėmimai 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn. vedami nemokamai.
Gediminaičių stulpai
Skirta 1–2 klasių mokiniams
Auksiniai stulpai raudoname lauke buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Vėliau šis ženklas tapo visos Gediminaičių dinastijos simboliu. Ir dabar jis yra vienas iš per šimtmečius išsaugotų Lietuvos valstybės ženklų. Apie didinguosius Gediminaičius kalbėsimės lankydami išlikusius senųjų pilių mūrus, ieškodami Gediminaičių stulpų senuose kokliuose, monetose ir atkurtose rezidencijos menėse.
Užsiėmimo trukmė – 1 val.
Mūsų Vytis
Skirta 3–4 klasių mokiniams
Lietuvos herbas – vienas seniausių valstybės herbų Europoje. Per edukacinį užsiėmimą sužinosime, kas ir kada pirmasis pradėjo naudoti šį herbą bei kodėl jis vadinamas Vyčiu. Išanalizavę herbo figūrų ir spalvų simboliką, ieškosime Lietuvos valstybės heraldinių ženklų archeologiniuose radiniuose bei atkurtuose istoriniuose interjeruose. Edukacijos dirbtuvėse kursime po istorinę vėliavėlę su Vyčio ženklu.
Užsiėmimo trukmė – 1 val.
Su Vyčio ženklu
Skirta 5–8 klasių mokiniams
Per edukacinį užsiėmimą susipažinsime su vieno seniausių valstybės herbų istorija, muziejaus ekspozicijose ieškosime Lietuvos valstybingumo simbolio ir sužinosime, kokių pavidalų jis įgydavo įvairiose epochose.
Užsiėmimo pabaigoje spręsime kryžiažodį ir sužinosime žmogaus, kurio sugalvotas pavadinimas Vytis tapo Lietuvos herbo pavadinimu, pavardę.
Užsiėmimo trukmė – 1 val.
Gediminaičiai – valstybės kūrėjai
Skirta 8 ir 11 klasių mokiniams
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonys XIV a. pabaigoje įsitvirtino ir Lenkijos soste, vėliau į jų įtakos zoną pateko čekų ir vengrų valstybės. Iki XVI a. antros pusės Gediminaičių dinastija buvo viena įtakingiausių Europoje. Per edukacinį užsiėmimą susipažinsime su dinastijos genealogija, išsiaiškinsime Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdymo seką bei giminystės ryšius, sužinosime, kaip valdovai planuodavo savo vaikų santuokas.
Per praktinį užsiėmimą pasitikrinsime, ar gebame rekonstruoti valdovų genealoginį medį.
Užsiėmimo trukmė – 1 val. 30 min.
Lietuvos valstybės sienų kaita
Skirta 9–12 klasių mokiniams
Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę istorikai kartais pavadina imperija, taip pabrėždami XIV–XV a. įspūdingą mastą pasiekusį Lietuvos valstybės dydį. Išties XIII a. sukurta valstybė stiprėjo, o XV a. išsiplėtė nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir tapo viena didžiausių bei įtakingiausių valstybių Vidurio Europoje.
Per edukacinį užsiėmimą nagrinėsime žemėlapius, kalbėsime apie valstybės sienų kaitą ir tuo metu Lietuvą valdžiusius valdovus, sužinosime, su kuriomis valstybėmis Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ribojosi, kokių šiandieninių valstybių žemės įėjo į jos teritoriją. Taip pat aiškinsimės, kada ir dėl kokių priežasčių valstybė pradėjo silpti.
Užsiėmimo trukmė – 1 val.
