Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Žvakidė

Žvakidė

XVII a.
Vario lydinys, medis
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 566.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 147/1350 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologai XVII a. kultūriniame sluoksnyje rado žvakidę. Ji aptikta kartu su Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Vazos (1587–1632) dvidenariu (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, 1620 m.) ir Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus (1645–1676) kapeika.

Žvakidė pagaminta iš vario lydinio, yra paprastos konstrukcijos. Ji buvo pritvirtinta prie medinės lentos, kurios vienas kraštas apdegęs. Vieta žvakei įstatyti – 2,7 cm skersmens. Šiuo metu žvakidė eksponuojama Valdovų rūmų muziejuje.

Remiantis XVII–XVIII a. istoriniais šaltiniais (vilniečių turto inventorių duomenimis), dažniausiai minimos įvairaus dydžio žalvarinės žvakidės, taip pat įrašyta ir geležinių, alavinių, švininių, rečiau – sidabrinių auksuotų. Žvakidės buvo lietos, kalstytos, skardinės. Kai kurios ornamentuotos. Minimos stalo, rankinės, skardinės sieninės, kelioninės žvakidės. Žvakidę sudarydavo viena arba porinio skaičiaus žvakės. Miestiečių namuose jų būta būta iki 8.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad žvakidės būdavo gaminamos vietos meistrų, o dalis jų atvežta iš užsienio. Kai kurios jų gamintos ir iš Anglijos atvežto alavo arba švino.

Valdovų ir turtingesniųjų klasių atstovų menes puošdavo sidabrinės žvakidės. 1495 m. Elenos (Lenkijos ir Lietuvos valdovo Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506) žmonos) ir 1562 m. Kotrynos Jogailaitės (Žygimanto Senojo dukters) kraičių aprašymuose minimos sidabrinės žvakidės. Kotrynos Jogailaitės kraityje įrašytos dvi sidabrinės keturbriaunės žvakidės ir apvali sidabrinė žvakidė. XVI a. Žygimanto Augusto dvaro sąskaitose minimos į Gardiną siųstos dukart perdarytos žvakidės, taip pat žvakidės iš elnio ragų.

Į žvakides būdavo įstatomos vaškinės arba lajinės žvakės. Vaškinės būdavo brangesnės, dažniau naudotos turtingų asmenų. Vaškinių žvakių rasta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje per archeologinius tyrinėjimus. Lajinės žvakės būdavo pigesnės, minima, kad jos naudotos valdovo rūmų rūsiuose, virtuvėje ir kitose patalpose, taip pat tikėtina, kad buvo labiau paplitusios ir tarp miestiečių.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Janonienė R. „Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas“, in: Lietuvos pilys, t. 1, redakcinės kolegijos pirmininkas V. Urbanavičius, Vilnius, 2005.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548). 1544 XI 15–1546 XI 15, kn. 1, parengė D. Antanavičius, Vilnius, 2009.
Samalavičius S. Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII amžiuose, sudarė A. Samalavičius, Vilnius, 2011.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.