Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Valgomosios austrės (Ostrea edulis) viršutinė geldelė

Valgomosios austrės (Ostrea edulis) viršutinė geldelė

XVI a. pab. – XVII a. pr.
Geldelės dydis: ilgis 10 cm, plotis 7,8 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1/7.
 
Valgomoji austrė (lot. Ostrea edulis) – austrių šeimos rūšis, paplitusi Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje. Užauga iki 10 cm ilgio, forma beveik apvali. Gyvena upių žiotyse. Grublėta kriauklė sudaryta iš dviejų geldelių: plokščiosios, nukreiptos aukštyn, ir išgaubtosios, kuri būna prisitvirtinusi prie kokio nors kieto paviršiaus – akmens ar kitos austrės. Ši austrių rūšis yra valgoma ir laikoma delikatesu. Kai kuriose šalyse (Italijoje, Prancūzijoje, Nyderlandų Karalystėje, Anglijoje, JAV) auginamos dirbtiniu būdu. Austres valgė jau akmens amžiaus žmonės (jų geldelių randama akmens amžiaus stovyklose). Dirbtiniu būdu austrės auginti pradėtos dar romėnų laikais, maždaug 150 m. pr. Kr.
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad austrės buvo vartojamos ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tai patvirtina ir archeologinių tyrimų duomenys. Vykdant nuoseklius, daugelį metų trukusius archeologinius kasinėjimus Vilniaus pilių komplekse, greta gausiai aptiktų naminių ir laukinių gyvulių, paukščių bei žuvų kaulų, rasta ir valgomųjų austrių geldelių. Austrės buvo prabangos maistas, kuriuo mėgavosi diduomenė, galbūt turtingieji miestiečiai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės virtuvėje šios jūrų gėrybės turėjo atsirasti dėl Viduržemio jūros virtuvės įtakos, greičiausiai XVI a. antroje pusėje. Nors XVII a. pabaigoje išleistuose Radvilų virėjo užrašuose receptų su austrėmis nėra, bet 1682 m. Krokuvoje išleistos Stanislovo Černeckio (Stanislaw Czerniecki) kulinarijos knygos pradžioje pateikta puotos rengėjo atmintinė, kur nurodytos maistui ruošti būtinos žaliavos. Čia, greta išvardytų žuvų ir kitų vandens gyvūnų, yra minimos ir austrės.
Austrių vartojimo pikas pasiektas XVIII a., kartu su vis labiau į Abiejų Tautų Respublikos virtuvę besiskverbiančia prancūziška kultūra. Iki tol buvusius populiarius maisto produktus keitė kiti. Pavyzdžiui, medų išstūmė cukrus, o naujove laikytas visokių „bjaurybių“ valgymas – varlių ir vėžlių, austrių ir sraigių – tapo įprastiniu bajorijos maistu. Yra žinoma, kad 1780 m. Kalėdoms Radvilos užsisakė penkiolika statinėlių marinuotų ir dvi statinėles gyvų austrių. Be to, 1783 m. išleistoje Voicecho Vincento Veliondkos (Wojciech Wincenty Wielądko) kulinarinėje knygoje „Puikusis virėjas“ (lenk. Kucharz doskonały) yra pateikti pietų valgiaraščiai keturiems metų laikams, ir čia, rudens pietų valgiaraštyje, pirmajam patiekalui siūlomos austrės su ropių sultiniu.
Austrės – greitai gendantis maisto produktas, reikalaujantis ypatingų laikymo ir transportavimo sąlygų. Todėl labai svarbus jų importavimo klausimas. Iš XVIII a. Radvilų užsakymo žinome, kad jas pirkdavo ne tik marinuotas (marinavimas pratęsia jų galiojimo laiką), bet ir žalias. Tai rodo, kad logistika turėjo būti puikiai organizuota. Remiantis mokslininkų atliktais Estijos teritorijoje per archeologinius kasinėjimus rastų austrių geldelių tyrimais, šios jūrų gėrybės į Rytų Baltijos regioną XVII–XVIII a. galimai buvo importuojamos iš Vatų jūros (pietrytinė Šiaurės jūros dalis). Vokietijoje, Vatų jūros pakrantėje, prekyba austrėmis prasidėjo dar XIII amžiuje. Iš čia jos buvo gabenamos į Hamburgą, tuo metu labai svarbų prekybos centrą, o iš ten toliau vyko platesnė prekyba. Manoma, kad XVII a. iš Hamburgo austrės pasiekdavo net Vengrijos ir Rusijos teritorijas.
 
Medžiagą parengė Justina Ramanauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra ir šaltiniai
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2005.
Laužikas R. Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2014, p. 16–143.
Lõugas L., Jüro I., Russow E. „European Flat Oyster (Ostrea Edulis L.) in the Eastern Baltic as Evidence of Long-Distance Trade in Medieval and Early Modern Times“, in: Heritage, 2022, No. 5(2), p. 813–828, https://doi.org/10.3390/heritage5020044 [žiūrėta 2022 10 05].
„Valgomoji austrė (lot. Ostraea edulis)“, in: https://lt.wikipedia.org/wiki/Valgomoji_austr%C4%97 [žiūrėta 2022 10 05].